Laba diena,
masciau kuri laika neberasysianti apie savo gyvenima, nes kaip galima rasyti apie ka nors zodziais neapsakoma. Bet pirmame aukste puse kolegu perka knygas, rusiuoja ir skaiciuoja, taigi antrajame aukste nebeliko nei vieno zmogaus, galincio prisiimti atsakomybe ir pagelbeti klientams beieskant knygu apie fermentus, pilates ir airiu tikyba. As atsakomybes niekada nevengiu, todel viska metusi prisiklijuoju prie rasomojo stalo ir laukiu klausimu.
Kaip tycia, vienintele moteris, atsainiai vartanti knyga su Mocarto atvaizdu virselyje, puikiausiai susigaudo ir pagalbos neiesko. Zinau, nes ji devi sortus ir turi sportine kuprine.
Taigi kaip tik turiu akimirka susimastyti apie ateiti. Laime, daug ko pasiekiau ir ismokau. Amerikej nutranzavau... mazdaug 8000 km, tikrai ketinu tai isirasyti i CV. Del darbo vietos baimintis niekada nebereikes. Voru nebelabai bijau - jei tik nekanda, pati galiu uzmusti. Kur gyventi paieskos ratas taip pat susiaurejo - esu tikra, kad nekenciu modernios country muzikos, taigi niekada nebegyvensiu moderniame kaime. Aiskiausiai suvokiu, kad Lietuva yra graziausia salis pasaulyje, zmones mieliausi, saziningiausi, atviriausi ir protingiausi, maistas sveikiausias ir skaniausias, bet zinau, kad ir apie ka galvociau, ko noreciau ir ka veikciau, vienintelis giminaiciu rupimas klausimas bus - kada berna parvesi.
Nesigincykit su manim, zinau, tai yra tikra tiesa. Zinau, ka darot Martynui, - o vos tik tas apsizenys, man ramybes niekas nebeduos. Galvoju, o jei taip visiems apsizenijus ir po metu issiskyrus - gal tada niekam klausimu jokiu nebekiltu.
Tada ir namo butu galima grizti.
Silkes... Sermuksnelej butu gerai.
