Panūdusi šį tą parašyti, rinkausi iš trijų temų - kelionės iš Piterio į Vilnių, dviejų festivalių apybraižos - dalykų, kurių patys festivaliai kažkaip neakcentuoja pranešimuose spaudai, ir kvietinio alaus.
Pasirinkau alų.
Vieną kartą, seniai seniai, septynmyliais batais nuėjau į alaus degustaciją. Ją organizavo merginos, itin susijusios su UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas", ir jų alaus parduotuvėje, kur pasisuksi, šmėžavo tos UAB logotipai, skelbimai ir gaminiai. Nepaisant to, merginos tikrai žinojo, ką šneka ir ką siūlo gerti, ir joms esu dėkinga, kad pavedėjo į alaus teorijos kelią.
Degustacijos metu teko grumtis su kai kuriais įsitikinimais. Prisivertusi užuodžiau žemės aromatus, sklindančius nuo, asmeniniu vertinimu, prasto ir plokščio "Carlsberg", gėlių aromatą - nuo UAB "..." "Extros". Sutelkus dėmesį į anglišką kartųjį elį „Fuller's ESB“, Didžiojoje Britanijoje tikrai nepervertintą alų, šis pakvipo žolelėmis, medumi, riešutais, lengvais duonos tonais. Uosdama belgišką šviesų elį „Grimbergen Blonde“, jaučiau citrusus, gėles.
Tai man buvo didelė staigmena - nesitikėjau, kad kada nors prabilsiu tokiais žodžiais.
Bedegustuojant, į pasaulėžiūrą įsirėmė viena atklydusi mintelė: neretai baruose alaus pasirinkimas apsiriboja UAB "..." ir kiek brangesne užsienine produkcija. Kai kurios tų užsieninių įmonių keleriopai didesnės už mūsiškę, tad kokios aš filosofijos laikausi, atsisakydama lietuviško koncerno produkcijos ir griebdamasi užsieninio?
Vidinę sumaištį kėlė ir tai, kad sužinojau, kas į Lietuvą importuoja "Grimbergen". Kaip manote, kas jį importuoja, užtikrina tiekimą į daugelį barų ir dar gana brangiai parduoda? Taip...
Belgai alui naudoja kone viską, kas lieka po maisto gaminimo - prieskonių, žolelių, žievelių, sirupo. XVI a., kuomet belgiški eliai pradėjo populiarėti aplinkinėse šalyse, Vokietijoje buvo išleistas alaus grynumo įstatymas. Jis teigė, kad nesalyklinių dedamųjų aluje gali būti tik iki 10%, pvz., šiek tiek ryžių, kukurūzų. Belgai nesalyklinių medžiagų kartais naudoja ir iki 70%. Lietuviai – iki 30%. Ir man visai patinka lietuvių ar vokiečių grynumas. Nepatinka, kad "Grimbergenas", pilnas ingredientų, kvepia kaip saldainis. Čia mane patikina, kad UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" kvietinį verda iš 4 tradicinių dedamųjų ir jo kvapas - bananų, gvazdikėlių - yra toks tik dėl salyklo ruošimo būdo.
Ragauju trijų kvietinių - "Baltas" geriausias. Suprantama, į degustaciją nebuvo įtraukta "Gubernijos", Vilniaus, Kauno ir kitų gamintojų kvietinio.
Vėliau sužinau, kad viena degustacijos vadovių prieš kokius 9 metus (tiek daug?) užsiėmė "Balto" rinkodara. Jos užduotis buvo padaryti taip, kad per tris mėnesius alaus pardavimai išaugtų, antraip UAB būtų išėmusi jį iš prekybos. Tada ji važinėjosi po parduotuves ir barus, mokė barmenus, kokį kvietinį reikia pateikti, kokios temperatūros, iš kokios taurės, aiškino, kad rūgštelė, tirštumas - gerai.
Tuo pat metu vyko kita istorija. Įdomesnė, su romantine linija.
Vienas juodaplaukis rašė istorijas. Skaičiau jas su dideliu susidomėjimu, net ir tas, kurios neturėjo nė mažiausio ryšio su mano interesais. Aš savo ruožtu rašiau eilėraščius ir juos skaitė maždaug tiek pat žmonių, kiek ir Tokeles (trys keturi). Vienas sėkmingiausių eilėraščių, kurių net "rasyk.lt" nepaniekino, buvo su akrostichu - jo pavarde. Kad anas to nesuprastų, eilučių struktūrą pasirinkau modernią, išmėtytą.
Šis eilėraštis ir kvietinis alus yra tai, ką man davė ta pažintis.
Tada girdėjau kelias drauges lyginant "Baltą" su supuvusiom braškėm, bet jaunuolis sakė, kad galėdamas rinktis, visada renkasi kvietinį. Neužtruko nė pusantro mėnesio, ir pakeičiau savo draugaičių nusistatymą. Kone 8 metus mes perkame tik kvietinį. Tik nebe "Baltą", nes UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" yra lebedos.
Užsiminusi apie mergaites, norėjau grakščiai ant kurio nors sakinio žodžio užkabinti nuorodą į Leymah Gbowee pranešimą "Unlock the intelligence, passion, greatness of girls", bet turiu tai padaryti negrakščiai, nes ką tik pati įrašą pasižiūrėjau, ir tai, ką ta moteris šneka, daug svarbiau už šnekas apie alų.
Priėjau tokią išvadą - pirkti UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" kvietinį galima tada, kai pasirinkimas ribojasi šiuo, "Grimbergenu" ir kitų užsieninių koncernų verdamu, bet nebūtinai geresniu alumi.
Kita vertus, tai, kad yra didesnių koncernų už UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" ir prastesnio, negu šio, alaus, dar nepadaro UAB nevertos kritikos.
Pasirinkau alų.
Vieną kartą, seniai seniai, septynmyliais batais nuėjau į alaus degustaciją. Ją organizavo merginos, itin susijusios su UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas", ir jų alaus parduotuvėje, kur pasisuksi, šmėžavo tos UAB logotipai, skelbimai ir gaminiai. Nepaisant to, merginos tikrai žinojo, ką šneka ir ką siūlo gerti, ir joms esu dėkinga, kad pavedėjo į alaus teorijos kelią.
Degustacijos metu teko grumtis su kai kuriais įsitikinimais. Prisivertusi užuodžiau žemės aromatus, sklindančius nuo, asmeniniu vertinimu, prasto ir plokščio "Carlsberg", gėlių aromatą - nuo UAB "..." "Extros". Sutelkus dėmesį į anglišką kartųjį elį „Fuller's ESB“, Didžiojoje Britanijoje tikrai nepervertintą alų, šis pakvipo žolelėmis, medumi, riešutais, lengvais duonos tonais. Uosdama belgišką šviesų elį „Grimbergen Blonde“, jaučiau citrusus, gėles.
Tai man buvo didelė staigmena - nesitikėjau, kad kada nors prabilsiu tokiais žodžiais.
Bedegustuojant, į pasaulėžiūrą įsirėmė viena atklydusi mintelė: neretai baruose alaus pasirinkimas apsiriboja UAB "..." ir kiek brangesne užsienine produkcija. Kai kurios tų užsieninių įmonių keleriopai didesnės už mūsiškę, tad kokios aš filosofijos laikausi, atsisakydama lietuviško koncerno produkcijos ir griebdamasi užsieninio?
Vidinę sumaištį kėlė ir tai, kad sužinojau, kas į Lietuvą importuoja "Grimbergen". Kaip manote, kas jį importuoja, užtikrina tiekimą į daugelį barų ir dar gana brangiai parduoda? Taip...
Belgai alui naudoja kone viską, kas lieka po maisto gaminimo - prieskonių, žolelių, žievelių, sirupo. XVI a., kuomet belgiški eliai pradėjo populiarėti aplinkinėse šalyse, Vokietijoje buvo išleistas alaus grynumo įstatymas. Jis teigė, kad nesalyklinių dedamųjų aluje gali būti tik iki 10%, pvz., šiek tiek ryžių, kukurūzų. Belgai nesalyklinių medžiagų kartais naudoja ir iki 70%. Lietuviai – iki 30%. Ir man visai patinka lietuvių ar vokiečių grynumas. Nepatinka, kad "Grimbergenas", pilnas ingredientų, kvepia kaip saldainis. Čia mane patikina, kad UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" kvietinį verda iš 4 tradicinių dedamųjų ir jo kvapas - bananų, gvazdikėlių - yra toks tik dėl salyklo ruošimo būdo.
Ragauju trijų kvietinių - "Baltas" geriausias. Suprantama, į degustaciją nebuvo įtraukta "Gubernijos", Vilniaus, Kauno ir kitų gamintojų kvietinio.
Vėliau sužinau, kad viena degustacijos vadovių prieš kokius 9 metus (tiek daug?) užsiėmė "Balto" rinkodara. Jos užduotis buvo padaryti taip, kad per tris mėnesius alaus pardavimai išaugtų, antraip UAB būtų išėmusi jį iš prekybos. Tada ji važinėjosi po parduotuves ir barus, mokė barmenus, kokį kvietinį reikia pateikti, kokios temperatūros, iš kokios taurės, aiškino, kad rūgštelė, tirštumas - gerai.
Tuo pat metu vyko kita istorija. Įdomesnė, su romantine linija.
Vienas juodaplaukis rašė istorijas. Skaičiau jas su dideliu susidomėjimu, net ir tas, kurios neturėjo nė mažiausio ryšio su mano interesais. Aš savo ruožtu rašiau eilėraščius ir juos skaitė maždaug tiek pat žmonių, kiek ir Tokeles (trys keturi). Vienas sėkmingiausių eilėraščių, kurių net "rasyk.lt" nepaniekino, buvo su akrostichu - jo pavarde. Kad anas to nesuprastų, eilučių struktūrą pasirinkau modernią, išmėtytą.
Šis eilėraštis ir kvietinis alus yra tai, ką man davė ta pažintis.
Tada girdėjau kelias drauges lyginant "Baltą" su supuvusiom braškėm, bet jaunuolis sakė, kad galėdamas rinktis, visada renkasi kvietinį. Neužtruko nė pusantro mėnesio, ir pakeičiau savo draugaičių nusistatymą. Kone 8 metus mes perkame tik kvietinį. Tik nebe "Baltą", nes UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" yra lebedos.
Užsiminusi apie mergaites, norėjau grakščiai ant kurio nors sakinio žodžio užkabinti nuorodą į Leymah Gbowee pranešimą "Unlock the intelligence, passion, greatness of girls", bet turiu tai padaryti negrakščiai, nes ką tik pati įrašą pasižiūrėjau, ir tai, ką ta moteris šneka, daug svarbiau už šnekas apie alų.
Priėjau tokią išvadą - pirkti UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" kvietinį galima tada, kai pasirinkimas ribojasi šiuo, "Grimbergenu" ir kitų užsieninių koncernų verdamu, bet nebūtinai geresniu alumi.
Kita vertus, tai, kad yra didesnių koncernų už UAB "Didžiausias šalies alaus gamintojas" ir prastesnio, negu šio, alaus, dar nepadaro UAB nevertos kritikos.
