Wednesday 21 April 2010

Ain't no hill or mountain we can't climb

Tris menesius miegojau ne daugiau kaip po 6 valandas per para ir niekad nesikeliau veliau kaip 8.30, o 8.30 - gal tik karta ar du. Taigi as pavargau. Ir nors jau tuoj tuoj atvaziuosiu, zinokit, kad visus vakarus as eisiu miegoti 12-ta, ir man nerupi, kur tai bus:)
Nesvarbu. Dose numire ir paliko man du pakelius cigareciu. Liepe pasislepti mano kambaryje, kad jos vaikai nerastu, as pasislepiau, bet ji jau ju neberukys. Palaidosiu as Dose antradieni. Dar pries savaite ji kosciodama skundesi, kad nereikejo jai sokineti su bandzi guma be kelnaiciu. Bet jau nebesokines.
Klapsejau akimis, kai ji, vienisa motina, dukart tekejusi, dukart issiskyrusi, uztikrintai papsejo: visada bandyk laime, visada rizikuok. Dar ji mane ismoke visiems liepti uzsiciaupti draugiskai. Keeetvirtis po 11-os, ne 15 minuciu.
Nutranzavome i Penritha nusipirkti balionu. Justes kaima supa kalnai, vienas is ju - 4 pagal auksti saloje. Lipome i kita, anot Justes, apie 50 metru zemesni, devyni simtai kazkas ten. Lipome slaitu, tiesiog i virsu, nors aplink kalna vingiuoja ispuoseletas takelis, skirtas minimalaus lietuvisko atlyginimo vertus batus avintiems, kopinejimo lazdomis besiramsciuojantiems ir neprapuciama apranga devintiems keliautojams. Bet mes perlipome pynuciu tvora ir ropstemes, gal mano sijonas ir kiek platesnis galejo buti, medziaginiu bateliu uz 2 svarus padai kiek grubletesni, bet uzlipom. Juste jau trecia karta lipo ir ji yra kalnu Juste su klipsais.









Sunkios dienos baigesi.

Tuesday 20 April 2010

Svajoniu mergina

Visus metus tai buvo nuo manes kruopsciai slepiama, bet man pavyko issiaiskinti. As - svajoniu mergina. Isitikinti galite siomis nuotraukomis.

Thursday 15 April 2010

Smaikstus pavadinimas su potekste

'Will you marry me?' - atsiklaupus ant keliu paklausiau 65 metu amziaus knygos berniukams. Knyga kiek susijaudinusi pasiule taip neskubeti (wisemen say only fools rush in) ir padejo ilipti atgal i moliuga. Stai as su Gvine ir Barkliu kaitinames pries saule vieni palikti Hay on Wye, kalvu suvystytame literaturos mieste, rytoj grisiu i knygyna ir pabandysiu dar karta - I can't help falling in love. Ir dirbsiu ten.
HH visiskai manim nesirupina, bobute mirsta ligoninej, jos marti ir anukes isvaziavo atsisveikinti. Teoriskai dabar tureciau vaziuoti auginti kito zmogaus, bet kad jau HH man nei atraso, nei atskambina, man visiskai patinka ideja uz ta pati atlyginima du kartus per diena pamaitinti sunis ir padeti knygyne.
Profesionaliai susidurti su mirtimi yra fucked up, reliatyviai lengva ir nejauku. Tai yra taip, kad, man rodos, tinka tas 'nenoriu apie tai kalbeti'.
As vis dar nezinau, kaip toliau gyvensiu, bet man tai visiskai netrukdo (zinoma, juk turiu pinigu). Zinau, kad rytoj padesiu knygyne, nezinau, kiek dienu gyvensiu viena su sunimis (labai myliu sunis), gal jie gris rytoj, gal bobute nenumirs, gal ji ilgai sveiks ligoninej ir as tuo metu gyvensiu jos namuose ir vazinesiu jos lankyt, gal gyvensiu siuose namuose (Velse dazniau saule sviecia, strikineja kereplos eriukai ir kieme teka upelis) ir padesiu knygyne, gal vaziuosiu i Londona ir auklesiu ju keturmete, gal susisieksiu su HH ir pasakysiu, kad noriu kokio trumpalaikio darbo - kelioms dienoms ar savaitems, laisvadienius leisiu netoli Penrith, gal bobute numirs ir as paprasysiu nuolatinio darbo knygyne - po atostogu, per kurias visus aplankyciau. Gal issinuomosiu buta Velse. O gal Amsterdame. Ne as viena viska sprendziu!
Zinau viena - einu pasivazineti dviraciu. As labai stengiausi ir daug vargau ir visko nusipelniau ;D
Tiesa, kelkrasciu cia nera ir visi vis dar vazineja bet kaip, tai jei mane kas partrenks, tai cia man uz sarkazma.

Friday 9 April 2010

Taip

Inkersall-Chesterfield-Manchester-Preston-Birmingham-Chesterfield-Inkersall; per keturias su gabaleliu dienas.
Taigi: Juste moka sutranzuoti mums nakvyne pas muzikantus vegetarus, galima vaikscioti po miesta, kuriame groja Dohertis, ir net neiti jo klausytis, numberi gausiu tik po kokiu 6 savaiciu, vadinasi, dar dirbsiu ne maziau kaip du menesius, man reikia pinigu, nes jau sugalvojau, kaip juos noriu svaistyti - butu puiku apsilankyti Olandijoje, butu puiku darkart pasedet per nakti su draugais; po dvieju menesiu tylos uzkimstama per 10 minuciu, nebejauciama skirtumo tarp liudna ir juokinga, galima buti ne tik grozio isikunijimu, bet ir issikunijimu, geriau uz maza yra didesne taure baltojo vyno italiskoje kavineje Birmingeme, prie kanalo, uz viska atlygina galerijos, maistas, miestai, traukiniai, pokalbiai, kinas, meile begaline; I'd go the whole wide world.
Dabar, jau kai zinau viska pasaulyje, nelabai turiu ka ir pasakyti, nes viskas atrodo taip paprasta.