Ain't no hill or mountain we can't climb

Tris menesius miegojau ne daugiau kaip po 6 valandas per para ir niekad nesikeliau veliau kaip 8.30, o 8.30 - gal tik karta ar du. Taigi as pavargau. Ir nors jau tuoj tuoj atvaziuosiu, zinokit, kad visus vakarus as eisiu miegoti 12-ta, ir man nerupi, kur tai bus:)
Nesvarbu. Dose numire ir paliko man du pakelius cigareciu. Liepe pasislepti mano kambaryje, kad jos vaikai nerastu, as pasislepiau, bet ji jau ju neberukys. Palaidosiu as Dose antradieni. Dar pries savaite ji kosciodama skundesi, kad nereikejo jai sokineti su bandzi guma be kelnaiciu. Bet jau nebesokines.
Klapsejau akimis, kai ji, vienisa motina, dukart tekejusi, dukart issiskyrusi, uztikrintai papsejo: visada bandyk laime, visada rizikuok. Dar ji mane ismoke visiems liepti uzsiciaupti draugiskai. Keeetvirtis po 11-os, ne 15 minuciu.
Nutranzavome i Penritha nusipirkti balionu. Justes kaima supa kalnai, vienas is ju - 4 pagal auksti saloje. Lipome i kita, anot Justes, apie 50 metru zemesni, devyni simtai kazkas ten. Lipome slaitu, tiesiog i virsu, nors aplink kalna vingiuoja ispuoseletas takelis, skirtas minimalaus lietuvisko atlyginimo vertus batus avintiems, kopinejimo lazdomis besiramsciuojantiems ir neprapuciama apranga devintiems keliautojams. Bet mes perlipome pynuciu tvora ir ropstemes, gal mano sijonas ir kiek platesnis galejo buti, medziaginiu bateliu uz 2 svarus padai kiek grubletesni, bet uzlipom. Juste jau trecia karta lipo ir ji yra kalnu Juste su klipsais.









Sunkios dienos baigesi.