Smaikstus pavadinimas su potekste

'Will you marry me?' - atsiklaupus ant keliu paklausiau 65 metu amziaus knygos berniukams. Knyga kiek susijaudinusi pasiule taip neskubeti (wisemen say only fools rush in) ir padejo ilipti atgal i moliuga. Stai as su Gvine ir Barkliu kaitinames pries saule vieni palikti Hay on Wye, kalvu suvystytame literaturos mieste, rytoj grisiu i knygyna ir pabandysiu dar karta - I can't help falling in love. Ir dirbsiu ten.
HH visiskai manim nesirupina, bobute mirsta ligoninej, jos marti ir anukes isvaziavo atsisveikinti. Teoriskai dabar tureciau vaziuoti auginti kito zmogaus, bet kad jau HH man nei atraso, nei atskambina, man visiskai patinka ideja uz ta pati atlyginima du kartus per diena pamaitinti sunis ir padeti knygyne.
Profesionaliai susidurti su mirtimi yra fucked up, reliatyviai lengva ir nejauku. Tai yra taip, kad, man rodos, tinka tas 'nenoriu apie tai kalbeti'.
As vis dar nezinau, kaip toliau gyvensiu, bet man tai visiskai netrukdo (zinoma, juk turiu pinigu). Zinau, kad rytoj padesiu knygyne, nezinau, kiek dienu gyvensiu viena su sunimis (labai myliu sunis), gal jie gris rytoj, gal bobute nenumirs, gal ji ilgai sveiks ligoninej ir as tuo metu gyvensiu jos namuose ir vazinesiu jos lankyt, gal gyvensiu siuose namuose (Velse dazniau saule sviecia, strikineja kereplos eriukai ir kieme teka upelis) ir padesiu knygyne, gal vaziuosiu i Londona ir auklesiu ju keturmete, gal susisieksiu su HH ir pasakysiu, kad noriu kokio trumpalaikio darbo - kelioms dienoms ar savaitems, laisvadienius leisiu netoli Penrith, gal bobute numirs ir as paprasysiu nuolatinio darbo knygyne - po atostogu, per kurias visus aplankyciau. Gal issinuomosiu buta Velse. O gal Amsterdame. Ne as viena viska sprendziu!
Zinau viena - einu pasivazineti dviraciu. As labai stengiausi ir daug vargau ir visko nusipelniau ;D
Tiesa, kelkrasciu cia nera ir visi vis dar vazineja bet kaip, tai jei mane kas partrenks, tai cia man uz sarkazma.