Prisigyvenau iki to, kad turiu tris pavaldinius, o šeštadienį, kai būsiu toli toli, gausiu dar tris vergelius. Visi daug jaunesni už mane, visais dvejais metais, todėl jaučiuosi kaip mama, tik kad savo vaikų nemyliu. Kaip ir derėjo tikėtis, tapau žymia kaimo daininke.
Šiaip ar taip, laiką leidžiu su drauge, prieš veidrodį jai besidažant, o man besilakuojant kojų nagus.
- Mano pėdos - kaip mano tėčio.
- Mano pėdos - kaip mano 80-mečio senelio.
- Tu nebeturi senelio, - apkabindama primenu.
Ahaha ahaha hahaha.
- Šiaip jam buvo 96.
- Kai man buvo kokie 7 metai, žiūrėjau, kaip mama lakavosi nagus, palikdama siaurus plyšelius šonuose, taigi paklausiau jos, ar ji juos palieka, kad nagai siauresni atrodytų. Aišku, ji juos palikdavo, nes labai sunku nulakuoti nagų šonus neišsitepant pirštų, bet kadangi ji nepaneigė siauresnių nagų idėjos, iškart pamaniau, kad visų mūsų tikslas turėtų būti itin siauri nagai. Tada pradejau kramtytis nagų odeles, nes šiaip jau labai makes sense, netekus gabalėlio piršto, jis turėtų būti siauresnis.
- Ar tau taip buvo internate?
- Ne, kai gyvenau pas močiutę.
- Mes tai anksti nepražilsim.
- Aš tai niekad nepražilsiu.
Taigi aš tuoj atvažiuosiu. Niekaip negaliu atrašyti Silvai, bet gal rasiu ką lauktuvių gėdai išpirkti. Žodis "lietuviškai" vaidenasi jau kelias dienas.
ne, su tokiu savo elgesiu aš ir negalėjau tikėtis atsakymo. neieškok tų lauktuvių. nors gal. ne, neieškok
ReplyDelete