This is the end, beautiful friend, the end. Paskutine darbo diena, dar 8 valandas galiu apie save manyti kaip apie... second hand book dealer - kad ir kaip verciu i lietuviu kalba, taip pat isdidziai neskamba. Prekiautoja knygomis is antru ranku? Skamba kaip nelegalus sanderiavimas turgelyje.
Niekingai praleidau paskutini miesto turgu ir visus spalvotus molinukus, indiskas slepetes ir riesutus lakstydama ratais ir ieskodama tinkamos rusies bulviu. Niekad ne neitariau, kad kokios nors bulves netinka lietuviskai misrainei. Netinkamos bulves sukezta! Et, britai.
The Globe pasikviete mus surengti atsisveikinimo vakareli dar pries visus tikruosius atsisveikinimus, ir visi turejo valgyti misraines ir kuciuku. 'Kaip bulviu salotos, tik geriau!' sake. Ir dar sake 'M... Cia juk tai, ka mes vadiname rusiskomis salotomis!' Kuciukai susilauke dvejopo vertinimo: neitikimu liaupsiu (galu gale, tai kuciukai) ir perkreiptu veidu - kaip sitai valgyti?! Anne megino rasti atsakyma ir suvoke, kad butent taip jie isivaizduoja Rytu Europa.
Bet su meile.
Reikes i visa ta meile atsakyti vieno lapo laikrasciu Lithies Weekly, mano ir Justes kuriniu. Bet reikia dar ji sukurti.