Nuotykis. Piteris

Eilėraštį tarsi išmokau, o tada įtikinau visus, kad mokėti man jo nereikia - užteks perskaityti iš užrašų knygutės. Perskaičiau. O dabar, išaušus naujai dienai, pildamasi 0% riebumo pieną į tirpią kavą, suvokiu, kad eilėraštis susigulėjo, ir sudeklamuočiau jį be jokių užrašų pagalbos. Deja, per vėlu.
Vaidinau, vaidinau, kaip bergždžiai  laukiu klube, kad ateitų Igoris. Kalbant apie Igorį - jis vienintelis šioks toks aktorius šiame diletantų būrelyje. Vakar pamiršau paminėti, kad negaunam aparatūros (negaunA - prie ko čia aš, aš tik kaip angelas žemėj laukiu Igorio apsireiškimo). Yra tik filmavimo kameros, ir nieko garsui. Ir šviesų nėra. Gerai, kad neapsiniaukę.
Igoriui dar nieko niekas apie tai nepasakė. Baiminasi, ką pagalvos. Vakar filmavome sceną, kur jis neateina, jau imu svarstyti - o gal visai neateis. Taip, gana tragiška, pagal scenarijų, išeitų meilės istorija, tačiau... galėtume gi ją pasukti kita linkme: pvz., filmuoti mane lankančią Ermitažą, vaikštinėjančią po stogus, besiirstančią valtele, perkančią pėdkelnes iš bobutės "Moskovskaya" stotelėje. Nereikalaučiau nei šviesų, nei garso.
Apie Piterį: kava kavinėse kainuoja daugiau nei kai kurie patiekalai. Prie raudonos šviesos sustoja ne visi automobiliai (sako, nestoja tie, iš kurių aidi rusiški šansonai ar rusiškas repas), o pėstieji labai drausmingi - matyt, yra kodėl. Metro monetas (bilietus) pardavinėja linksmos moteriškės būdelėse. I klausimą - kaip patekti į x - sulauki atsakymo: na, sėdi į metro ir patenki. Tačiau sistema labai patogi ir aiški, nereikia klausti dar kartą.
Leidžiantis žemyn eskalatoriumi visi žmonės tvarkingai sustoja dešinėje pusėje, taigi skubantieji gali netrukdomi bėgti žemyn kairiąja. Aš kalbu apie maždaug 200 žmonių.
Gėlės, gėlės, visur parduoda gėles. Mačiau, ir perka: berniukai eina į pasimatymus su puokštėm, merginos nenustemba. Berniukai pokalbius su nepažįstamomis pradeda ditirambais, komplimentais, susigalvota priežastimi prisėsti ir pasiruoštais, tačiau gana neblogais juokeliais.
Dar čia sėkmingai pardavinėja alkoholį. Gatvėse gerti tarsi nėra uždrausta, bet žmonės tai daro elegantiškai, tvarkingai. Režisierė man papasakojo, kad čia, kaip ir Lietuvoje, naktimis draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tik tada, kai man kilo įtarimas - kaip išsilaiko tiek daug 24 val. per parą veikiančių parduotuvių, - sužinojau, kad čia alkoholiu nelaikoma tai, kas silpniau kaip 8%.
Vienoj iš visparių radau "Pergalės" saldainių - "Winter Edition".