Užtrunka tris minutes nueiti iki pašto. Pakeliui linktelėjau trims žmonėms, sustojau pasišnekėti su Gay, Georginos mama, su kuria lankiau chorą, dar nepriėjus pašto pamačiau kairėje einančią Helen ir dešinėje Amy, kadangi sukausi į dešinę pasižiūrėti grojančio Dizz - iš to, ką grojo, supratau, kad ten jis už kampo - teko pasišnekėti su Amy. Nebevažiuoja į Nepalą ar tai Birmą kalbos mokyti, ieško mieste karoliukų. Pašte sutinku olandą, kurio vardo neišmokstu, o išėjusi iš pašto - jo vaikus. Mojuojam vieni kitiems 20 sekundžių. Toje pačioje gatvelėje yra British Red Cross parduotuvė, užsuku panaršyti kompaktinių diskų. Ten pat žaislus naršo elektriko Borjos žmona ir vaikas. Pasišnekam apie išgyventas šalis ir kad ji vis tik nori gyventi Prancūzijoje - šneka prancūziškai, o Borja labai imlus kalboms. Sumanau nueiti duonos, su kepėju šneku apie 5 minutes apie verslo ypatumus, kaip tylu žiemą, bet jiems kur kas geriau sekdavosi, kol turėjo kavinę. Net jeigu mieste visiškai tuščia.
Prie namu sustitinku Braya, nezinau, ka ir besakyti, nes Andis mirsta nuo vezio.
Su Hėjum, žinoma, nepasilyginsi, bet dabar ir aš į darbą kulniuoju viso labo dešimt minučių. Jei ne tas nelemtas kalnas, eičiau kokias aštuonias.
ReplyDelete