Pietų parkas

Plaukuose dar pilna rausvo dykumos smėlio iš Maob, nacionalinio parko Jutos pietvakariuose, bet kailiais užsiklojusi sėdžiu kalnų trobelėje aukščiausiai įsikūrusiame Šiaurės Amerikos miestelyje, Kolorade.
Green River, kitas miestelis, pusiau "vaiduoklių miestas", pusiau tradicinis amerikietiškas užkampis, kuriame apsistoja daug turistų, kad pigiau ir arčiau būtų iki gražesnių vietų, mums labai patiko. Niekad iki šiol nebuvome mačiusios daugiau nei prieš dvidešimt metų apleistų degalinių ir restoranų, vis dar reklamuojančių vištienos kepsnius, nuvirtusių senų bankomatų, apsilaupiusių kirpyklų, skulptūros, vaizduojančios... arbūzą - Green River auginami puikūs arbūzai. Bet man nepatinka vietos, kuriose sunku tranzuoti - ypač jei tranzuoji eidamas dykuma su didele kuprine ir ženklu 'į nacionalinį parką'. Tokia yra Juta, mano akimis: labai graži valstija su daugybe konservatyvių žmonių - mormonai mieli ir draugiški, bet pavėžėti nenori.
Į Moab pasižiūrėti smiltainio arkų nusigavom su porele - abu 23-ejų metų, susituokę, važiavę į misijas - kas? Mormonai. Labai mieli, per pirmas sekundes nė nesusigaudžiau, kad į Jėzų Amerikoje tiki. Jie patys turėjo aiškiai suskirstytą dieną, todėl pasirinko trumpiausią taką tarp raudonųjų uolų, ir mus kartu pasiėmė - kad paliktume kuprines jų bagažinėje ir nereikėtų jų tąsytis po kanjonus.
Vėliau gavusios po obuolį degėme saulėje ir kiurksojome lediniame kalnų šaltinėlyje, vis patranzuodavome po penkias mylias iki kitos gražios vietos (priklausomai kur žmonės laipioti traukdavo), belaukdamos pravažiuojančio automobilio pyškinome fotoaparatu, o ženklo "Denver" nė laikyti prieš save nereikėjo - vėjas buvo toks stiprus, kad kartonas laikėsi į mane atsirėmęs be jokios rankų pagalbos.


O po to ėmė snigti - automobilyje pakeliui į Almą, aukščiausiai įsikūrusį gyvenamą Š. Amerikos miestelį, maniausi niekada labiau neišduota gamtos - ką, vėl žiema?! Visos sėdėjome su marškinėliais ir pakepusiomis nosimis ir be amo spoksojome į sniegu padengtas pušis tik pora valandų toliau nuo dykumos. Billas, sutranzuotas Kalifornijoje, mūsų, sustirusių, laukė prie pat posūkio į Breckenridge ir iškart nusivežė pavalgyti į "South Park" salūną - mat Alma išties yra tame puikiajame South Parke, Park county.
Kennio dar nesutikome (gal jis... dingo), bet su nemažai vietinių keliai jau susikirto. Mat kelias čia tik vienas. Džiaugiamės ir tuo, kad galvos nuo pečių dėl deguonies stygiaus nesirita. Tik gulantis ir sėdantis širdis ima baladotis. Gerai, kad pasibuvome toli nuo jūros lygio Kalifornijoje ir Jutoje prieš čia atvažiuodamos.
Ir išažiuoti kažkaip nesinori. Bembiai ganosi ranka pasiekiami.