Išvietinimai / Graži tu mano

- Jade?
- Alexander?
- Do you remember that day you fell out of my window?
- I sure do, you came jumping out after me.
- Well, you fell on the concrete and nearly broke your ass and you were bleeding all over the place and I rushed you off to the hospital.
Do you remember that?
- Yes, I do.
- Well, there’s something I never told you about that night.
- What is it, tell me?!
- While you were sitting in the backseat smoking a cigarette you thought was going to be your last, I was falling deep, deeply in love with you and I never told you ‘til just now.


"Vasario 16 d.; prisiverčiau išeiti iš namų, fejerverkams jau išpoškėjus. Skuodžiau prospektu, vengdama laužų dūmų bei itališkų žvilgsnių ir stabtelėjau tik išgirdusi darnų trijų balsų "graži tu mano, brangi tėvyne". Stabtelėjau ir mikliai, nors su akivaizdžia nedrąsa, prisišliejau prie dainuojančių žmonių.
Jaučiu pareigą minėti šventes, tačiau kartu bijau įsisukti į valstybinį tūsą - gaila pražiopsoti arba sumenkinti tuos retus prasmės grūdelius, kuriuos galiu išskirti. (...)
Galbūt taip jaučiasi žmonės, aplinkiniams dainuojant himną: nei dainuoti esi nusiteikęs, nei tylėti patogu. Himną traukti aš mėgstu, štai su "Lietuva brangia" visuomet buvo kitaip - tarsi daina kalbėtų ne Lietuvos, o pasipūtusios bobutės lūpomis. Tačiau bestovint ratelyje ir besiklausant ramaus dainavimo viskas sugijo, pasirodė teisinga ir lietuviška", - parašiau vasario 17 d. Praėjus trim dienom, iškritau iš mašinos su tortu rankose, bet šį faktą miniu daugiausia dėl to, kad savotiškai juo didžiuojuosi.
Krytis iš mašinos su pastaresniais įvykiais ir brangia Lietuva dar susijęs tuo, kad Kovo 11-tąją išgijo paskutinė (gerai - vienintelė) žaizda, o Kovo 11-osios išvakarėse su būreliu žmonių Suvalkų kraštovaizdžio parke kaip tik dainavau "graži tu mano, brangi tėvyne".

Kita daina

Iš šių dviejų linkų (pirmasis viršuje; aišku, nesakau, kad linkai geri, tiesiog sentimentalūs) jau jau jau turėtų būti aišku, kur link aš suku: Lietuvos valstybinės šventės yra draugai, gyvenantys užsienyje. Suprask: jei kiekvienam aišku, kad namai ten, kur širdis, o draugų nemylėti nepadoru, kiekvieną kartą artimam žmogui išsikrausčius į užsienį, pats tampi benamiu.
Prakeikti egoistai.