Sutikime, iš verslo klasės patogumų svarbiausi nemokami gėrimai ir maistas. Taip susiklostė, kad dalį savo verslo klasės patogumų pramiegojau. Paskutinis dalykas, kurį nuveikiau namuose, - įdėjau atidarytą jogurto indelį su šiek tiek naminės granolos ir styrančiu šaukšteliu atgal į šaldytuvą, neva suvalgysiu po trijų dienų.
Įlipu į lėktuvą, sėduosi į savo antrą eilę ir gaunu jogurto su granola! Taip, tai yra verslo klasės patogumas. Dar laikraščiai. Bet visa kita - nepatogumai.
Pamenu, kai skridom į Niujorką, užtekdavo išplėsti akis, stiuardui einant pro šalį, ir jis ištiesdavo dar vieną buteliuką baltojo vyno (nesvarbu, kad su tokiu aprašymu: 'A fun and fruity white wine with plenty of refreshing peach and apple flavours, lifted by a lovely acidity on the finish'). Ten klasė nebuvom.
Čia turi elgtis elegantiškiau. Man visada patiko atrodyti belenkaip, o elgtis tvarkingai. Tai leidžia jaustis išdidžiai ir dargi nesikerta su pažiūromis - ypač, kai atrodydamas belenkaip, esi viskam entaitlintas. Bet kai nusileidi Rygos oro uoste, susirandi pažadėtąją "business lounge", eilutėje lauki už tikros damos, dėvinčios baltus marškinius ir permatomas pėdkelnes, tada paduodi išdidžiam "business lounge" darbuotojui ne tą dokumentą, o jis galiausiai išsiaiškina, kad tu niekam neentaitlinta...
Tada vienintelė išeitis - nutarti, kad visa verslo klasė yra šūdas, o maistui ir gėrimams žmogus pats užsidirbi.
Rygos oro uostas yra nuostabus. Ne per didelis, patogus, su daug kavinių ir parduotuvėlių, latviško paveldo eksponatais (pavyzdžiui, tautiniais rūbais šen bei ten). Ko nors nusipirkęs kavinėje, gali tą ką nors išsinešti į kitą salę ir pasidėti ant palangės, nemokamas bevielis veikia puikiai, erdvu, šviesu, už lango važinėjasi lėktuvai. Rozetė kompiuteriui krauti čia pat - viso labo nebegali sėdėti susikėlęs kojų ant radiatoriaus.
Daug geriau, negu, pavyzdžiui, Birmingemo arba Amsterdamo oro uostuose. Arba Vilniaus. Ir Kauno. Bokštų. Sviesčiau.
Friday, 13 April 2012
Monday, 9 April 2012
Skrisčiau skrisčiau kad galėčiau
Mano nauji pažįstami Fiona, Dmitrijus, Markas, Bridžita, pikta mergina ir marmaliuojantis vaikinas dirba "Ryanair" skambučių centre.
O mano vaikystės draugė nukirps kasas, galvą apsimūturiuos ištekėjusiai moteriai priderančiu dangalu ir išvažiuos trijų medaus dienų į Londoną ir keturių į Portugaliją.
Visa problema, kad "Ryanair" neatsako už tai, kad, pakeitę vieno skrydžio laiką, sugriauna paskesnius planus. Jie sutinka nemokamai pakeisti pirmojo, jau pakeistojo, skrydžio metą ir netgi kryptį, bet jeigu pageidauji, kad jie pakeistų antrą skrydį (į kurį dėl "Ryanair" kaltės nespėji), nei Markas, nei Bridžita, nei pikta mergina ar marmaliuojantis vaikinas padėti negali.
Kai kuriems tai jokia naujiena, tačiau aš apie tai sužinojau 10 min. pasišnekėjusi su pikta mergina.
Kai paskambini į "Ryanair", jie nenori girdėti jokių klausimų. Jie nori klausti. Tiesą sakant, labiausiai nori nė nepradėti pokalbio, ir verčia 10 min. kabėti ant angliškos, mažiausiai 10 pensų per minutę atsieinančios linijos. Po to, kai atsiliepia, užlieja lavina apsaugos klausimų. Į visus juos atsakymus radau tik po trečio skambučio.
Kodėl tiek užtruko? Nes pamiršau vakariečių psichologiją, ir iš pradžių maniau, kad užteks confirmation number, asmens kodų, pavardžių, dar šio bei to.
Bet jiems reikia billing address, el. pašto, tel. nr., registruotų perkant bilietus.
Ir apskritai aš ne Diana. Bet ji jaučiasi nejaukiai kalbėdama angliškai, o aš, kai manausi per mažai padariusi kieno nors laimei, su džiaugsmu priimu konkrečias užduotis, kad spragą užpildyčiau. Geriausia, jeigu galiu ką nupirkti.
Taigi su Fionos ir Dianos pagalba išsiaiškinau viską, ko dar apie skrydį nežinojau, ir paskambinau Dmitrijui.
Dmitrijus yra išdidus vyras ir šneka su nenatūraliu britišku akcentu. Pokalbis buvo vertingas, nes išmokau raidžių kodavimo sistemos: "C" for Charlie, "P" for papa.
Sakau Dmitrijui: "T" for tulip".
Jis man: "No, "T" is for tango." "Ok, tango, whatever", - atsikertu, bet Dmitrijus yra britas, jam nemandagus tonas nepatinka.
"Ir apskritai, kas tu tokia", - klausia jis ir automatiškai atsakau esanti Marta. Aš - Marta, atstovauju savo draugams, kurių povestuvinį skrydį supainiojo "Ryanair". Noriu pakeisti datas, kad jie galėtų grįžti į Vilnių.
Bet ne tau, Marta, mėlynas dangus. Dmitrijus paaiškina, kad skambinti turi skrydį užsisakęs draugas (taigi Dianos sužadėtinis), o jei jis nešneka angliškai - bent stovėti greta manęs. Jei ne jis - tada Diana.
Nematau logikos, pasiteirauju, ar, jeigu būčiau pasakiusi jam esanti Diana, viskas būtų gerai.
Dmitrijus piktai perklausia, ką turiu galvoje.
"Jeigu Diana paskambintų, ar būtų gerai?" - dar kartą tikslinuosi. "Gerai", - atsako jis. Atsisveikiname. Skambinu iš naujo, 10 min. kabu ant linijos, melsdamasi, kad atsilieptų ne Dmitrijus.
Atsiliepia Markas. Valio, šlovė. "C" for Charlie,"P" for papa, "T" for tango, "K" for kilo... Who am I? My name is Diana!", - pergalingai rikteliu, ir Markas lieka patenkintas. Jis sukeičia kelionės datas, bet ne taip, kaip noriu. Tai pastebiu perskaičiusi patvirtinimo laišką Dianos el. pašte.
Labiausiai man patiko Bridžita, nes kalbėjo su Naujosios Zelandijos akcentu, o jis man kaskart spusteli širdį.
Deja, ji pamiršo atsiųsti patvirtinimo laišką, ir kitą dieną dėl visa ko skambinau dar kartą - taip susipažinau su marmaliuojančiu berniuku.
Taigi aviakompanijai pakeitus vieną skrydį iš keturių, teko pakeisti du skrydžius, Londone praleisti mažiau dienų ir atšaukti viešbutį, Portugalijoje - praleisti tiek pat dienų, kiek planuota, tačiau atvykti diena anksčiau (+ - vienos dienos pokyčiai viešbutyje), tada susirasti, kur praleisti naktį prieš skrydį į Vilnių.
Hm.
O mano vaikystės draugė nukirps kasas, galvą apsimūturiuos ištekėjusiai moteriai priderančiu dangalu ir išvažiuos trijų medaus dienų į Londoną ir keturių į Portugaliją.
Visa problema, kad "Ryanair" neatsako už tai, kad, pakeitę vieno skrydžio laiką, sugriauna paskesnius planus. Jie sutinka nemokamai pakeisti pirmojo, jau pakeistojo, skrydžio metą ir netgi kryptį, bet jeigu pageidauji, kad jie pakeistų antrą skrydį (į kurį dėl "Ryanair" kaltės nespėji), nei Markas, nei Bridžita, nei pikta mergina ar marmaliuojantis vaikinas padėti negali.
Kai kuriems tai jokia naujiena, tačiau aš apie tai sužinojau 10 min. pasišnekėjusi su pikta mergina.
Kai paskambini į "Ryanair", jie nenori girdėti jokių klausimų. Jie nori klausti. Tiesą sakant, labiausiai nori nė nepradėti pokalbio, ir verčia 10 min. kabėti ant angliškos, mažiausiai 10 pensų per minutę atsieinančios linijos. Po to, kai atsiliepia, užlieja lavina apsaugos klausimų. Į visus juos atsakymus radau tik po trečio skambučio.
Kodėl tiek užtruko? Nes pamiršau vakariečių psichologiją, ir iš pradžių maniau, kad užteks confirmation number, asmens kodų, pavardžių, dar šio bei to.
Bet jiems reikia billing address, el. pašto, tel. nr., registruotų perkant bilietus.
Ir apskritai aš ne Diana. Bet ji jaučiasi nejaukiai kalbėdama angliškai, o aš, kai manausi per mažai padariusi kieno nors laimei, su džiaugsmu priimu konkrečias užduotis, kad spragą užpildyčiau. Geriausia, jeigu galiu ką nupirkti.
Taigi su Fionos ir Dianos pagalba išsiaiškinau viską, ko dar apie skrydį nežinojau, ir paskambinau Dmitrijui.
Dmitrijus yra išdidus vyras ir šneka su nenatūraliu britišku akcentu. Pokalbis buvo vertingas, nes išmokau raidžių kodavimo sistemos: "C" for Charlie, "P" for papa.
Sakau Dmitrijui: "T" for tulip".
Jis man: "No, "T" is for tango." "Ok, tango, whatever", - atsikertu, bet Dmitrijus yra britas, jam nemandagus tonas nepatinka.
"Ir apskritai, kas tu tokia", - klausia jis ir automatiškai atsakau esanti Marta. Aš - Marta, atstovauju savo draugams, kurių povestuvinį skrydį supainiojo "Ryanair". Noriu pakeisti datas, kad jie galėtų grįžti į Vilnių.
Bet ne tau, Marta, mėlynas dangus. Dmitrijus paaiškina, kad skambinti turi skrydį užsisakęs draugas (taigi Dianos sužadėtinis), o jei jis nešneka angliškai - bent stovėti greta manęs. Jei ne jis - tada Diana.
Nematau logikos, pasiteirauju, ar, jeigu būčiau pasakiusi jam esanti Diana, viskas būtų gerai.
Dmitrijus piktai perklausia, ką turiu galvoje.
"Jeigu Diana paskambintų, ar būtų gerai?" - dar kartą tikslinuosi. "Gerai", - atsako jis. Atsisveikiname. Skambinu iš naujo, 10 min. kabu ant linijos, melsdamasi, kad atsilieptų ne Dmitrijus.
Atsiliepia Markas. Valio, šlovė. "C" for Charlie,"P" for papa, "T" for tango, "K" for kilo... Who am I? My name is Diana!", - pergalingai rikteliu, ir Markas lieka patenkintas. Jis sukeičia kelionės datas, bet ne taip, kaip noriu. Tai pastebiu perskaičiusi patvirtinimo laišką Dianos el. pašte.
Labiausiai man patiko Bridžita, nes kalbėjo su Naujosios Zelandijos akcentu, o jis man kaskart spusteli širdį.
Deja, ji pamiršo atsiųsti patvirtinimo laišką, ir kitą dieną dėl visa ko skambinau dar kartą - taip susipažinau su marmaliuojančiu berniuku.
Taigi aviakompanijai pakeitus vieną skrydį iš keturių, teko pakeisti du skrydžius, Londone praleisti mažiau dienų ir atšaukti viešbutį, Portugalijoje - praleisti tiek pat dienų, kiek planuota, tačiau atvykti diena anksčiau (+ - vienos dienos pokyčiai viešbutyje), tada susirasti, kur praleisti naktį prieš skrydį į Vilnių.
Hm.
Monday, 2 April 2012
Ne žodžiais, o boikotu
Manau, atėjo laikas pasišnekėti apie tai, apie ką garsiai šnekėti negalima. Prieš keturias dienas panašiais žodžiais pradėjau diskusiją – nė nemaniau, kad tokia kils ar žmonės apskritai turės skirtingas nuomones, galvojau tik – kol niekas negirdi, galime sykį sau leisti.
Ir jau beveik perdegiau, nes šnekėjau per daug. Kas kartą pamačiusi parduotuvėje merginą su buteliu neteisingo alaus, noriu ją sugriebti už rankos ir priversti suvokti, kaip klysta. Išdrįsau 3 kartus, dvi moterys buvo pažįstamos.
Taigi, kryptingai kovoju toliau. Pridursiu, jog pagrindinės anadienės diskusijos kryptys buvo:
reklama skirta tik tiems, kuriems ji taikoma, ir jos pagrindinis tikslas – didinti pardavimus, todėl UAB „Didžiausias šalies alaus gamintojas“ kreipiasi TIK į savo tikslinę rinką, o ji, žinome, turi problemų
UAB „Didžiausias šalies alaus gamintojas“ reklama kreipiasi ne į "tikslinę rinką", o visus, kuriuos ji žeidžia, ir tikisi kuo daugiau šurmulio (kaip tik dėl to negalima minėti bendrovės pavadinimo)
Dar viena teorija: kiekvienoje didelėje įmonėje kartais priimami kvaili sprendimai: arba dėl to, kad sprendžiama didelėmis tarybomis, arba dėl to, kad neprotingam lyderio nusiteikimui niekas nepaprieštarauja.
Vienaip ar kitaip, kviečiu visus, ant kurių pasaulis nesilaiko, pasakyti „atia“ „Didžiausiam šalies alaus gamintojui“. Ypač kreipiuosi į tuos, kurie patys ant pasaulio vargiai laikosi - su šia bendrove mums nepakeliui, taip, net ir kvietinį, net ir jį reikia mesti.
Ketinau visa tai parašyti prieš keletą dienų, neparašiau, bet dėl to tik geriau: spėjau atlikti rinkos tyrimą.
Du žmonės patikino esą „Gubernijos“ kvietinis – geresnis. "Grimbergen Blanche" – tikrai geresnis; kvietinis "Primator" – geresnis, "Franziskaner" "Weissbier" – sunku pasakyti, ar daug geresnis, bet blogesnis nėra. Focus grupė taip nutarė.
... Iš totorių jie man nesityčios.
Ir jau beveik perdegiau, nes šnekėjau per daug. Kas kartą pamačiusi parduotuvėje merginą su buteliu neteisingo alaus, noriu ją sugriebti už rankos ir priversti suvokti, kaip klysta. Išdrįsau 3 kartus, dvi moterys buvo pažįstamos.
Taigi, kryptingai kovoju toliau. Pridursiu, jog pagrindinės anadienės diskusijos kryptys buvo:
reklama skirta tik tiems, kuriems ji taikoma, ir jos pagrindinis tikslas – didinti pardavimus, todėl UAB „Didžiausias šalies alaus gamintojas“ kreipiasi TIK į savo tikslinę rinką, o ji, žinome, turi problemų
UAB „Didžiausias šalies alaus gamintojas“ reklama kreipiasi ne į "tikslinę rinką", o visus, kuriuos ji žeidžia, ir tikisi kuo daugiau šurmulio (kaip tik dėl to negalima minėti bendrovės pavadinimo)
Dar viena teorija: kiekvienoje didelėje įmonėje kartais priimami kvaili sprendimai: arba dėl to, kad sprendžiama didelėmis tarybomis, arba dėl to, kad neprotingam lyderio nusiteikimui niekas nepaprieštarauja.
Vienaip ar kitaip, kviečiu visus, ant kurių pasaulis nesilaiko, pasakyti „atia“ „Didžiausiam šalies alaus gamintojui“. Ypač kreipiuosi į tuos, kurie patys ant pasaulio vargiai laikosi - su šia bendrove mums nepakeliui, taip, net ir kvietinį, net ir jį reikia mesti.
Ketinau visa tai parašyti prieš keletą dienų, neparašiau, bet dėl to tik geriau: spėjau atlikti rinkos tyrimą.
Du žmonės patikino esą „Gubernijos“ kvietinis – geresnis. "Grimbergen Blanche" – tikrai geresnis; kvietinis "Primator" – geresnis, "Franziskaner" "Weissbier" – sunku pasakyti, ar daug geresnis, bet blogesnis nėra. Focus grupė taip nutarė.
... Iš totorių jie man nesityčios.
Subscribe to:
Posts (Atom)