Sutikime, iš verslo klasės patogumų svarbiausi nemokami gėrimai ir maistas. Taip susiklostė, kad dalį savo verslo klasės patogumų pramiegojau. Paskutinis dalykas, kurį nuveikiau namuose, - įdėjau atidarytą jogurto indelį su šiek tiek naminės granolos ir styrančiu šaukšteliu atgal į šaldytuvą, neva suvalgysiu po trijų dienų.
Įlipu į lėktuvą, sėduosi į savo antrą eilę ir gaunu jogurto su granola! Taip, tai yra verslo klasės patogumas. Dar laikraščiai. Bet visa kita - nepatogumai.
Pamenu, kai skridom į Niujorką, užtekdavo išplėsti akis, stiuardui einant pro šalį, ir jis ištiesdavo dar vieną buteliuką baltojo vyno (nesvarbu, kad su tokiu aprašymu: 'A fun and fruity white wine with plenty of refreshing peach and apple flavours, lifted by a lovely acidity on the finish'). Ten klasė nebuvom.
Čia turi elgtis elegantiškiau. Man visada patiko atrodyti belenkaip, o elgtis tvarkingai. Tai leidžia jaustis išdidžiai ir dargi nesikerta su pažiūromis - ypač, kai atrodydamas belenkaip, esi viskam entaitlintas. Bet kai nusileidi Rygos oro uoste, susirandi pažadėtąją "business lounge", eilutėje lauki už tikros damos, dėvinčios baltus marškinius ir permatomas pėdkelnes, tada paduodi išdidžiam "business lounge" darbuotojui ne tą dokumentą, o jis galiausiai išsiaiškina, kad tu niekam neentaitlinta...
Tada vienintelė išeitis - nutarti, kad visa verslo klasė yra šūdas, o maistui ir gėrimams žmogus pats užsidirbi.
Rygos oro uostas yra nuostabus. Ne per didelis, patogus, su daug kavinių ir parduotuvėlių, latviško paveldo eksponatais (pavyzdžiui, tautiniais rūbais šen bei ten). Ko nors nusipirkęs kavinėje, gali tą ką nors išsinešti į kitą salę ir pasidėti ant palangės, nemokamas bevielis veikia puikiai, erdvu, šviesu, už lango važinėjasi lėktuvai. Rozetė kompiuteriui krauti čia pat - viso labo nebegali sėdėti susikėlęs kojų ant radiatoriaus.
Daug geriau, negu, pavyzdžiui, Birmingemo arba Amsterdamo oro uostuose. Arba Vilniaus. Ir Kauno. Bokštų. Sviesčiau.
No comments:
Post a Comment