Polėktuvinis priešlėktuvinis gimimėlis

Meluoju. Šiandien svarsčiau - ar dar kada nors gyvensiu užsienyje, ir toptelėjo, kad jau nebe. Akivaizdu - galiu daryti tokias išvadas, kadangi jau nugyvenau ketvirtį amžiaus.
Pernai gegužės 14 d. parašiau į "draft" tokią eilutę: "Aš pamirštas klajoju su Juustee ir nežinau, kieno esuu, kažkas nedžiūgaus šiandien dieną, sulaukęs metų 24-ių." Nenuostabu: per Ajovą tranzavome į Pensilvaniją, (ten sukūrėme puikų posakį "Iowa-faced"), krapnojo. Policininkai atėmė ženklą ir liepė susirasti darbus. Justė norėjo man gimtadieniui padovanoti motelio lovą, tačiau, nuėjusios iki motelio, supratome, kad niekaip nei ji, nei mes abi bendromis jėgomis tų lovų sau negalime leisti. Nebyliai stovėjome tuščiame kelyje, temo, Justė kartais pasakydavo "atsiprašau" ir mes, kelias sekundes pakikenusios, ūmai nutildavome.
Tada nuėjome į degalinę, aš į Justės sąskaitą išsirinkau tortuką-keksiuką, o degalinės darbuotoja (iš pradžių pakrikštyta "Iowa-face") pasirodė esanti labai mielas žmogus: pasiūlė naktį praleisti degalinei priklausančiame, tačiau nebeveikiančiame restoranėlyje. Taip pat padovanojo keksiuką.
Po valandos mes įsėdome į gyvenimo suluošinto žmogaus džipą ir įsitempusios klausėmės jo priekaištų pasauliui ir moterims.
Vėliau Justė man vis tik nupirko lovą - trims valandoms! Išaušus 15-ai dienai, labai stipriai lijo, o mes ėjome Čikagos priemiesčiu. Ėjome, ėjome, ėjome, kol įėjome į "Grayhound" autobusą. Nukakusios į Čikagos autobusų stotį, kito autobuso laukėmė šokoladiniu tortu užsikąsdamos baisiai nelegalų vyną iš termuso. Atradome "nuliukų-kryžiukų" variaciją: užuot žymėjusios "0" ir "x", rašėme žodžius, ir išėjo tokie posakiai kaip kad "mankurtui-atsilupo-galva".
Taigi, sulaukusi 25-erių aš džiūgauju. Gal dėl to, kad Velse į kalną lipau ir į purvą čiuožiau, nuo 10 bulių bėgau. Į kalną lipi – iš savęs lipi. Nuo Čikagos bėgi - ant buliaus užšoki:)
Bet nieko, nes juokiasi kelias, kad nemesk žvirblio nuo briedžio ant meškos.