Kaip as ejau i Hyde parka

Jau beveik moku viena pati pereiti gatve. Lietuvoje as labiau jauciau, kaip reikia elgtis keliuose, nei zinojau, o dabar as nelabai ir jauciu, ir zinau. Zinau viena - zmones nevaiksto kaire puse. Nezinau kodel, gal del to, kad cia nera anglu.
Ir masinos kartais sustoja praleisti per gatve, net jeigu aplinka net neprimena perejos. Del to kaskart artedama prie gatves planuoju, ka darysiu: sustosiu, paziuresiu i... desine, taip, desine. Visai lengva, einu, einu, stai gatve, dabar dirst i desine - o VIESPATIE, is kur cia tos masinos geriaugrisiunamo?! Bet svarbiausia visada eiti tiesiai, niekada neiti atgal ir i sona, todel as nepasiduodu. Ziuriu i desine ir einu per gatve. Tada reikia labai greitai persiorientuoti ir pasiziureti i kaire, nes anglai kartais vaziuoja ir is kaires. Galiausiai nutariu pereiti i zingine ir i kaire bei desine dekodama automobiliu vairuotoju keleiviams, pasiekiu saugu saligatvi.
Bet siandien procesas patobulejo, nes as ejau i Hyde parka. Paskaiciavau, kad pesciomis vienu labai aiskiu keliu parka pasieksiu per 40 minuciu (mhm, zmogaus ejimo greitis, mano ejimo greitis, 1 cm zemelapyje - 250 m ir t.t.). Ir kadangi as labai gerai suprantu zemelapius ir apskritai miestus, syki dirstelejau zemelapin ir isejau.
Po 30 minuciu pamaciau gluminanciai grazu juoduka ir nutariau pasitikslinti kelia. Juodukas nusibrauke asara ir paaiskino, kad man reikia sukti stai ten - i Fulham road ir tada ilgai ilgai eiti. Tada as nusibraukiau asara, nes as Fulham road ir ejau. Zodziu, nusibodo pletotis, supraskit, ne i ta puse nusukau isejus is namu;D
Ir turejau tik pusantros valandos pertrauka. Teko grizti namo ir isgelbeti bobules gyvybe.
O Hyde parka nuo siol vadinsiu Hide parku. Gal ryt ji pasieksiu, nes po siandienos ismeginimu gatves man nebaisu. Gal net per autobana pereiciau.