Triumfo valanda

Jauciau, kad laimejau pries visa sistema. Emiau garseti kaime kaip puiki vireja, Lietuvoje man taip turbut niekad nebutu nutike, nes ten niekas nesistebi, kad kas nors gali gaminti sriubas ir salotas, o ne pirkti jau pagamintas. Taigi sriubom ir salotom galiu pasigirti tik truputi - siaip ar taip reikia tureti galvoje, kad Dossie nevalgo puses darzoviu, nevartoja druskos, pipiru, baziliko, tad reikia pasukti galva, kaip ta maista pagaminti skanu. Bet siandien prasisukus virtuvej surengiau tikra mesiska puota, ir tai gana idomu - gaminti maista, kurio skonio net neisivaizduoju. Ir man labai pavyko, spalvos buvo grazios ir derejo tarpusavy:) Ir Dossie visoms kaimynems isvardino visus "lovely" patiekalus, kuriuos jai gaminu, kaimyne Tracy nori receptu ir patarimu, kita kaimyne kiurkso kasdien per pietu meta svetainej, bet Dossie man neleidzia jai nieko siulyti, nes tada ji niekada neiseis. Uz tai noriu nusijuokti giminaiciams i veidus - CHA CHA CHA, zinau, kad nieko panasaus is manes nesitikejot;D
Kai pergalingai sutvarkiau virtuve, as, makiazas ir oranzine suknele isejom i pasta nusifotografuoti, kad galeciau pasigaminti viena is dokumentu. Uzsimeciau Oasis ant ausu ir visi trys per valanda sutikti zmones sypsojosi ir zinojo, kad cia eina rokenrolo zvaigzde. Supratau, kaip reikia cia gyventi, kad nustociau ieskoti gelezinkelio begiu pailsinti galva. Nepasakysiu, kaip butent, bet tai susije su pasiklydusio proto suturejimu, egzistenciniu minciu kratymusi - paprastai tariant, nereikia mastyti apie tai, kad tobuleju srityje, kuri man is principo visiskai neidomi. Reikia susitelkti i esama buti, laukti pavasario, kai tik geriau pazinsiu kelius, pradeti begioti, susitvarkyti dokumentus, ismokti egoistiskiau isnaudoti diena, kad savo reikalu neatideciau nakciai - juk keliuos vienaip ar kitaip apie 7-ias. Zodziu, buti. Visi sia tiesa zino is zurnalu ir draugu, skaitanciu zurnalus, bet praktiskai - nelengva tai. Bet ir sia tiesa visi zino.
Pagerejimas buvo uzvakar, kai, matyt, pazadinta is labai gilios meditacijos pries televizoriu, atradau save neriancia salika kazkokiam Anglijos kaime, kurio buvimo vietos net zemelapy dar nepatikrinau, salia senos moters, kurios gerai net nepazistu, ir ziurincia seriala kaip ir kiekviena vakara ir vis dar neisimenancia nei vieno veikejo, tada pagalvojau kazka apie leidyba ir universiteta ir taip juokinga pasidare, kad emiau sau viena kvatoti tame kokciame zalsvos spalvos fotelyje. Sugrizo nesveikas lietuviskas humoro jausmas, ir dabar jau gerai.
Paste nebefotografuoja zmoniu, tad reikes vaziuoti i koki nors kita miesta vien del fotkes. Nusipirkau pyrageliu ir su labai nusivylusiu makiazu ir suknele atkulniavom namo. Tai negi dabar praustis reik.