Kita knyga

Mielas drauge, pirkdama šią knygą, galvojau išskirtinai apie tave, todėl kai gausi ją Kalėdoms, nemanyk, kad pirkau ją vien tam, kad pati perskaityčiau.

Skaitau lenkų rašytojos feministės Sylwios Chutnik „Kišeninį moterų atlasą“. Jau imu manyti, kad „Kitos knygos“ ne netyčia palieka kalbos klaidų – iš tiesų, jei skaitai slavų autoriaus kūrinį, rusicizmai limpa kaip rusai prie baltų. Gražu! Skaičiau Limonovo „Edičką“, ir atrodė, kad kūrinys negalėtų būti geriau išverstas – su visais tais keiksmažodžiais ir žargonu (peržvelgiau „Kitų knygų“ lentyną „Mint Vinetu“ ir atradau tik vieną kitą šio psicho knygą. „Nevykėlio dienoraštis“. Noriu ir ją perskaityti, bet dabar nepirkau, nes nei vienam mielam draugui neteisingų žinučių Kalėdų proga nereikia).

Cituosiu tik kas gražu. Pakikenti galima kiekviename puslapyje.

Knygą sudaro skyriai "Turginės", "Ryšininkės", "Padirbinės", "Princesės". 

Iš turginių:

„Turguje užsimezga ir nauja evoliucijos gija. Juk lenkų moteris ne gandras atnešė, jos visos rastos maišelyje. Plastikiniame maišelyje, krepšyje, tinklelyje. Nešiojasi tuos savo lopšius nuo gimimo iki pat mirties. Delnuose įsispaudė plastmasinės rankenėlės žymės. Kokios jūsų, ponia, papiliarinės linijos? Linux papilarus nuo maišiux. O, jūsų, ponia, laukia ilgas turginis gyvenimas. Nuolaidų gija kerta gyvenimo liniją. Įmanoma tik viena pranašystė: kad vėl atveš tų ypač gerų pomidorų iš Rembertovo.“

„Prekeivės, Turginės iš kūno ir kraujo visa esybe byloja, kad lygiai sėkmingai jų galėtų čia ir nebūti. Jos sukurtos aukštesniems tikslams, o prekiauja tik iš gailesčio žmonėms. Tačiau kam paklausus, kiek kainuoja peršamas lobis, mūsų karalienės akimirksniu virsta įprastomis pardavėjomis. (...) Verslo karalienės turi savo Karalius, tačiau šie dažniausiai drybso kur nors greta arba užsiima neaiškiais reikaliukais ir nė neketina dalytis pelnu. Privati moterų ūkinė veikla čia susijusi tam tikra rizika netekti turto, kurį kiekvieną akimirka gali konfiskuoti netolerantiška miesto policija. Taigi karalienės išmano karatė judesius ir nebijo iškilus reikalui jų griebtis“...

"Žinoma, Lenkų Motina nemiršta šiaip sau, ji žengia į dangų. Taip tiesiog be bilieto, zuikiu, raita apsižergia dulkių siurblį ir nušvilpia į patį viršų. Ten ji susidaužia delnais su Marija ir lekia plauti Paskutinės vakarienės indų. Dar paburba panosėje: "Velniai rautų kokie, ką jie čia pridirbo, tokį migį paliko ant stalo, kaip laukiniai: viskas išlaistyta, trupiniai ant grindų, kaip užvažiuočiau tokiems skuduru per veidą, kad išmoktų gerbti svetimą darbą. Lengva jiems valkiotis tai šen, tai ten, šnekėti visokias fanaberijas, o apsišluoti jau nemalonės, šūdini mesijai." 

Ir taip toliau.