...kėkime

Dar niekada prieš tai nebuvau vietoje, vadinamoje "Muzikos rūsiu". Buvau susidariusi įspūdį, kad baras - "Pogo" jaunesnysis brolis, be to, atrodė realu, kad visi rūsio lankytojai - jaunesni "Pogo" lankytojų broliai. Bet buvo Kalėdos, daug negali reikalauti iš po 2.00 val. ryte veikiančių barų, lūkesčių aš neturėjau, užtai baras juos lengvai pranoko.
Rūsiai įsimūriję į lietuvių tapatybę, mes juose jaučiamės jaukiai it pelės. Geriausi rūsiai - su daug kampų, šiukštu negalima statyti sienų puslankiu, nes tai - rūsio galimybių švaistymas. Man rodos, "Muzikos rūsyje" puslankių beveik nėra, žodžiu, galimybės neiššvaistytos. Per Kalėdas žmonių ten ne per daug - ir dauguma savuose kampuose, dėl to atrodo patogu, erdvu. Prie baro įsitaisę jauni rusų alternatyviukai (rusai geriausius, tamsiausius kampus linkę palikti kitiems), jų akyse švyti intelektas ir man jiems norisi paspausti ranką, tačiau aš valdausi. Kadangi per Kalėdas niekas nedavė valgyti, nusiperku riešutų.
Antras geras "Muzikos rūsio" bruožas - žemės riešutai. Savaime - neypatingi, ne mažiau šlykštūs nei bet kur kitur, tačiau jų man pripylė pilną sriubinę lėkštę! Už penkis ar penkis su puse lito tiek riešutų vargiai nusipirktum superkrautuvėse, o čia bare, rusyje!..
Kai su manimi taip dosniai buvo pasielgta, priplūdau gerumo visam pasauliui. Negalėjau patikėti savo akimis, kai susidūriau su dar viena likimo dovana - stalo ledo rituliu. Paskutinį kartą, atsimenu, žaidžiau jį būdama 14 metų ir anuomet jaučiausi taip, tarsi turėčiau rituliui gabumų. Keturiese surengėme ledo ritulio taurę, užėmiau garbingą ketvirtąją vietą. Visiems parodžiau, kad bergždžiai kovoti aš moku: mėlynės ant kelių kaip po tikro ledo ritulio.
Ketvirtas geras baro bruožas - barmenas kartais pabėga nuo baro ir prisijungia prie daužančiųjų kriaušę (tai labai žavu). Taip, ten yra ir daugiau žaidimų. Barmenas moka mušti rekordus - kitaip nepasakysi, nes žaidimo esmė yra tvoti kriaušei taip, kad lentelė parodytų kuo didesnį skaičių - suprask, tavo jėgą. Didžiausias vakaro metu pasiektas skaičius - 780. Prie kriaušės stovėti nepatartina, nes jei kas labai stengiasi, gali įsibėgėjęs užkliudyti. Kai mane sykį užkliudė, aplankė įžvalga: štai jei būčiau stovėjusi su draugėmis, šios būtų kaltininką užsipuolusios ir barusios, o mane guodusios. O draugai vaikinai reagavo taip: ei, jis išmušė tik 560, tu išmuši 500, trenk jam atgal, yra šansų!
Aš nesimušu, aš - angelas žemėje. Mylėti ir atleisti man natūralu. Ypač kai pasako, kad aš graži.
"Muzikos rūsys" Kalėdoms - gerai. Bene geriausias bruožas - kad per Kalėdas visi mieli ir kantrūs, nesukuria įtampos prie futbolo stalo. O gerus dalykus gali susikurti net ir keisčiausiose vietose - to vieni kitiems ir palin... :)