Tuesday 3 January 2012

Poetiški pamąstymai apie gyvenimo prozą

Pusė žodžių vartojama be reikalo, o kita pusė - iš tuštybės (išvada, prieita su B., jai redaguojant mano tekstą).

Užrašius žmogaus mintis taip, kaip jis jas išsako, ribos žmogiškajai kvailybei nutolsta dar sprindį už neegzistavimo ribų.

Sėdžiu sau darbo vietoje, anksti kėlusi, turiu laidinį telefoną, du mobiliuosius, diktofoną, stalinę lempą, kompiuterį, oro drėkintuvą, sūrių pavadinimų žodynėlį, anglų kalbos žodyną, 6 rašiklius, 4 pieštukus, trintuką, atsarginių baterijų, lipukų, sąvaržėlių, žymeklį, 3 skirtingų dydžių užrašų knygeles, kalendorių, šūsnį laikraščių ir vizitinių, o veikiu tai tą patį, ką iki šiol veikdavau triukšmingose maitinimo įstaigose. Rašau, suprantama.

5 comments:

  1. pagaliukai obuoliams persmeigti?

    ReplyDelete
  2. Vakar restorane pastebėjęs daugybę dantų krapštukų, pagalvojau, kad čia nepraėjo alkani veganai. No offence. Tiesiog vienąkart įleidus į galvą tam tikras mintis jos visą laiką ten ir sukasi. Imi vertinti daiktus paprastuoju būdu: tai maistas ar nemaistas.

    ReplyDelete
  3. Taigi va - veganai valgo tik maistą, o medis nėra maistas. Nežinau, kaip kitaip pakomentuoti tokią mintį:)

    ReplyDelete
  4. Paprastasis būdas yra paragauti. Pats paprasčiausias.
    Termitas

    ReplyDelete