Jus man pasakykite, kas cia?

Radau virtuves stalciuje prie sauksteliu.

Pusku pusku. II dalis

Pries lipant i vonia, pilna vandens, butina ispildyti viena salyga, antraip niekaip neilipsi i vonia, pilna vandens. Reikia vonia uzkimsti. Manote, as moku uzkimsti vonia? O ne, jus klystate. As nemoku uzkimsti vonios. Bet as to nesureiksminciau, jei maudytis noreciau tik as viena. Sureiksminciau ciaupus ir deginanti vandeni, bet su kamsciu kaip nors susitarciau, kartkartemis isprausdama ji atgal. Kai as piluosi vonia sau, atsuku ir salto vandens ciaupa. Anglai mat megsta jo prisipilti tik pries pat ikeldami koja.
Man atrodo, kad tai fizika, nes magija tai negali buti - nieko magisko as cia nematau. Jei esant voniai tusciai kamstis nebuna gerai ispraudziamas, veliau kad ir kiek maigytum vanduo ji pats isstumia. Oi oi kaip metaforiska.
Ir stai klupau prie vonios ant vieno kelio ir tempdama lateksine pirstine i virsu mikliai kisu ranka i vandeni, grusteliu kamsti, vanduo subega i pirstine ir pasokdama traukiu ranka lauk - jau apvire. "Ar viskas gerai?" - saukia bobute visai neskubedama nusirengineti. Taip taip. Taip, zinoma, atsakau as ir besikratydama bandau darkart. Suprantate, vandeniui isbegus as tureciau nuoga pikta sena moteriske, o naujo vandens prisiltu tik per valanda. Imu niuniuoti Endriu Loido Veberio "Alright", nes zinau viena - nervais vonios neuzkimsi. Kisu ranka dar karta. Dar karta pasoku, atsuku kriauklej salta vandeni ir pakisu galune - atrodo, kad kraujas, sukepes i plokstaini, tingiai nuslenka i plastakos sona. Bandau dar karta, kamstis, ispaustas i anga, iskart slerpteli atgal. Uzverciu akis ir eidama i savo kambari naujos pirstines prisiekiu sau, kad priejus prie blogo ziuredama visiems i isivaizduojamas akis drasiai pasakysiu, ka turiu pasakyti, - blet.
Grizdama uzsuku pas bobule - ar jums kuo nors padeti (tik nesakyk, kad taip, nes visas vanduo isbegs, kol susitarsim). Taip, sako ji. Man reikia to, to ir ano. Greitai paciumpu ta, ta ir ana - ar tinka? Ji gal dar pasvarstytu, bet sunku susisneket, kai manes nera kambary. Vienas, du, keturi, devyni - jis nepasiduoda. As irgi nepasiduodu. Ir niuniuoju "Alright", kad visi suprastu - ak, atsipalaidaves zmogus vaikstineja po vonios kambari.
"Is my water alright?" - isgirstu klausima. O taip, ateik ir megaukis. Uzsuku ciaupa, pridengdama nuo svetimu akiu desiniaja nukiutinu i savo kambari ir padedu save saziningai kovojusio zmogaus sedesena ant lovos. Imu laukti. Tyla. Niekas neklykia. Niekas, po perkunais, neina i vonia! Gerai, nieko nebegaliu padaryti. Po 5 minuciu (tik isivaizduokit, ka neklusnus vanduo gali per tiek laiko nuveikti) isgirstu zingsnius. Ji pasiryzo.
Dar turetu buti siek tiek vandens, galvoju, jei ka, gal putos pataisys reikala. "Oh god", - gridziu. Ar kas negerai, priesmirtiskai amteliu is kambario. "Cia pritaskyyyta!"
KA? Tu ka, LIPK I VONIA, moteriee!!! "Oh", - atsakiau.
Daugiau lyg ir nebeturiu ka pridurti. As gyva, bobute gyva, vonios dar neismetem.

Metamorfuoju

- Tai kaip tu cia jautiesi, ka manai apie si miesta?
- AAah. Tai... ... ... - visi tyli ir laukia, ka pasakysiu. Ikvepiau per daug oro atsakymui. Kodel tu klausineji tokiu baisiu dalyku? Kvept. - Ikvepianciai! - issoviau. Pokstauju mat.
Po pietu mane paleido pertraukon, ilgai nejau, nes dejausi norinti padeti sutvarkyti virtuve ir sudelioti viska i vietas. Is tikruju likau kalbetis pirma karta per 6 savaites - ne apie Johna Terry, ne apie Cheryl Cole ir kas ka pasake pirmadieni. Kaip tos pasaulio rinkos? Naujas budas gamtinems dujoms isgauti? Rusijos politika? Koki miesta tarp Londono Ir Cesterfildo patartum aplankyti? Muzikos ir literaturos festivaliai? Siaures Koreja? Foreign affairs, New Yorker? Kaip sekesi Meksikoje? Nafta? Jauciausi kaip maza mergaite gniauzanti suknytes krasteli - eikim pazaisti, ka.
Prisiminiau ir supratau, kaip nuosirdziai vaikai laukia sveciu, o kai jie atvaziuoja, nelabai zino ir ka sakyti, ir ka daryti. Taip pat supratau, kaip jauciasi senos mamos, laukdamos savo vaiku. Kaip jaudinasi, nors tarytum nera cia ko jaudintis. Bet isisega auskarus ir, kai pamato automobili, skubiai sukomis perbraukia plaukus. Buna laimingos tris valandas, skirtas pergyventi visas mamiskas emocijas - rupintis, aukleti, raminti, skatinti. O tada jie isvaziuoja ir trumpa akimirka, akimirksnio ilgio, atrodo, kad geriau isvis nebutu atvaziave.
Manau, noriu alternatyvaus knygyno-baro. Reikia nama nusipirkti. Ir baigti leidyba.

Akiu lasai, kiskuciai, bulves, hm.

Grazus sestadienio vakaras, as nuo 21.30 kiutau lovoje ir studijuoju senatvine silpnaprotyste bei akiu lasinima. Tikrai nezinau, kodel tai darau - speju, tam, kad buciau zmonijai dar reikalingesne. HH siuncia daug mokymu medziagos su klausimais, neprivaloma i juos atsakineti, taciau... ai, pasikartosiu, nezinau, kodel tai darau. Speju, tam, kad buciau zmonijai dar reikalingesne. Taip. Ir kad ramia sazine nusikratyciau keliu daiktu nuo lovos, nes ji jau kuris laikas primena sandeliuka. Toks amzius, o guliu su trim "Training matters", poezijos knyga (gerai jau, Chajamu), sasiuviniu, segtuvu, dviem zodynais, dviem tusinukais, plakatu su Bon Scottu ir Classic Rock zurnalu (akivaizdu, nusipelniau trupucio porno), plauku gumytem, dovanu maiseliu, kitokiu maiseliu ir penkiom pagalvem. Kaskart pries uzmiegant ir ryte atsikelus turiu viska perkrauti ant/nuo grindu. Ir vis tiek nakti randu koki siurpriza.
Jos sveikata prasteja, nepavadinciau saves nustebusia, nes lyg ir nepamirstu, kad jai liko keli kubiniai centimetrai plauciu, o ruko bent po 5 cigaretes per diena. Sakosi galinti bet kada sustoti, nes ir dabar ji valdanti padeti - kartais nori vienos cigaretes, kartais praleidzia diena nerukydama, nes neuzsimano. Todel gali drasiai rukyti kasdien. Aisku, tai tas pats, kas as sakyciau, kad galiu nevalgyti sokoladiniu kiskuciu pries miega, aisku, galiu, bet na tai kas, jau 8 suvalgiau.
Bet siuo metu tai nesvarbu. Daug svarbiau siuo metu yra bulves. Ilgai galvojau, ar cia manyje pakastas suo, ar jose. Butu tikrai nemalonu, tad tikiuosi - bulvese. Lietuvoje jos greiciau isverda nei Anglijoje, nieko negaliu padaryti. Bandziau skirtingas bulviu rusis, skirtingas plyteles, dangcius, puodus - siaip koks skirtumas, kokia plyta ar puodas, jei vanduo nenuslepiamai verda. Badau bulve sakute ir akimis patiket negaliu - tu ka, uzmigai?! Skirtumas - apie 10 minuciu. Visaip galvojau - vienaip, antraip, bet turbut teks pripazinti, kad pasaulyje vyksta dalyku, kuriu negaliu paaiskinti.
Labai gaila, kad niekaip nesugalvoju temos sios dienos irasui, bet paskutinis dalykas, kuri noriu pamineti, irgi zadina pagarba nepaaiskinamai visatai. Juk kazkas ne taip, jei zmogus per valanda gryname ore isgyvena visas zinomas emocijas ir net ziuredamas i paprasciausia giedra dangu nuosirdziai mato ir zavisi dailininko, greiciausiai prancuzo, kurusio apie 1930 metus, darbu. Panasiai svarsciau, kai man bepjaustant arbuza buves bendradarbis (buvusi arbuza) pastebejo, kad kvepia arbuziniais kvepalais. Vadinasi, arba zmogus negali gyventi be ispudziu, arba negali patirti ispudziu be pasninko. Arba tai net ne arba.
Kita vertus, giedras dangus siose vietovese tikrai ne Balzako ir ne Zemaites rankai.
Zodziu, viskas, ka suprantu, - tai kiskuciai. Bet ir gerai. Geriau kiskutis rankoje, nei silpnaprotyste girioje.
Nelabai skanus, daugiau ju Justei nepirksiu.

Puiki diena bananzuvems vaikytis

Puiki ir turininga diena. Moters diena. Nuo 8 iki 10 ryto tvarkiau, ploviau, lyginau, patiekinejau maista ir vandeni. Ir arbata. 10 issigandau, kad dar tik 10, o as jau tarsi ir nuveikiau dienos darbus. Ir ka gi veikti iki pietu. Tad musiau dinderi gera pusvalandi, musiau, tusijau, kol nuejau skusti bulviu. Patiekiau pietus. Prisiminiau, kad tarsi ne viska nuveikiau. Tada gramdziau, valiau, ploviau ir skalbiau, krapstinejau tokias skalbimo masinos vietas, kad dabar nors i kina pakviesk.
Ir tada ejau begioti. Pirma isejau, o tada begau. Nepaisant keliu kalvu, buvo puiku, jauciausi jauna, stipri, neturinti kvepavimo problemu. Pirmas 15 minuciu. Antras 15 minuciu teko garsintis Rage Against the Machine ir nukelti kepure pries Rogeri Deana uz ta nuostabiai zydra dangu. Trecias 15 minuciu skyriau apmastymams.
Su jauduliu laukiu, ka dar si diena man atnes. Pries akis - visas pusvalandis pertraukos, net nezinau, kaip cia ji isnaudojus. Gal numigsiu. Su svente visas!

Neapleidzia jausmas, kad snekame apie nieka, kad tik aplinkybes vercia mus ieskoti aukso krislu sioje kasdienybeje ir juos apziurineti dirbtineje sviesoje, kad kiekvienas filosofiskai skambantis grudas tera ilgos vienatves ir rezistencijos derlius. Viena diena imi ir nustembi, kad plaukai nutiso - ir niekaip negali patiketi, kad gyvenimas stai eina ir net kunas turi savo eities linija ir niekas, sese, nuo taves nepriklauso. Plaukai auga, imi atsibusti anksciau, imi pritaikyti angliska akcenta kai kurioms frazems ir zodziams, susirandi nauja megstamiausia vaisiu ir bandai protingai klykti i popieriu kaip i kasete ir nieko neisiraso. Susigalvoji po nauja gyvenimo vizija kiekviena diena, pagrindi jos atejima kuo rimciausiais isvedziojimais ir labai nori tiketi, kad praeis si diena ir sutiksi ryta su garsia muzika ir sokio zingsiniu parlingavus is artimiausios kepykleles balkone tepsi sviesta ir agrastu dzema ant baguette riekiu, sypsosies praeiviams, jei matysi juos per savo laikrascio puslapius.
Viena diena as rasysiu knyga ir i absurdiskas aplinkybes isprausiu mazaskaitiska heroje, gyva zmogu i postniekadistiska sali, ir man labai pravers nyksmo pazinimas (labai tikiuosi, kad ta diena nebebus tokio zanro, kaip moteru autoriu romanai).
Manau, Chajamas turi ka apie tai pasakyti.

Dzamisido taure rast as dienanakt svajojau,
Skersai ir isilgai pasauli isklajojau,
Ir stai ismincius man pasake, jog taure
Yra manoj sirdy, ir veltui tiek ieskojau.

Po to, kai parasysiu knyga ir suprasiu, kad niekas nuo to nepasikeite, cituosiu va ka:

Jaunysteje maniau, kad jau visas slaptis
Istyriau ir zinau. Kaip klydo man sirdis!
Ir sako protas: "Tu nesuvokei nicnieko,
Tuscia ir be prasmes visa tavo butis."

:)
Bet juk kazkas lieka. Bet lieka. Jei pats lieki.
Ir dar bet pabandykit ilgam atsiriboti nuo bet kokios stimuliacijos ir kurkit. Ir tada as jusu paklausiu, kas naujo ir kodel nieko nerasot:)

Darbus pasiliksiu nakciai

O dabar pasisnekam. Airiai pralose brazilams, o as radau uztvanka. Nuotraukos nedesiu, nes man tiesiog nejauku fotografuoti gamtos vaizdus su mobiliuoju ir deti i tinklarasti, akivaizdu, zemiau nusiristi virtualioje erdveje galima tik emus mobiliuoju fotografuoti save.
Ar lietuviskas bruozas yra svarstyti, bandyti ir tikrinti pries pasirenkant draugus? Skaiciau vengres laiska ir ji taip mane pralinksmino, kad pakiknojus atsidusau "myliu as ja". Ir tada stop - ka? Ka tu cia pasakei dabar? Taip nesnekama. Pirma turi bendrauti su zmogum bent puse metu, tada kartu pakeliauti, tada tureti kokiu nors bendru reikalu ir jei viskas gerai - sutikti, kad turi visai gera drauga. Tada turi praeiti dar puse metu, o gal net metai, nes vis tiek negali buti tikras, draugyste tai ir meile ar tik palankios aplinkybes. Jeigu zmogus dar ir bernas, viskas dar sudetingiau. Ar mes jau geriausi draugai? Mums dar reikia laiko. Mylesiu tave pavasari. O gal po puses metu. Geriau kartu apsigyvenkim, tada pazinsim vienas kita geriau ir suzinosim, ar tai tikra. Ka jauti - ne, tu nesakyk, as saves klausiu.
Kas ismoke viso sito? Kvailute Tutute. Niekada taip nebegyvensiu. Ka noresiu, ta ir mylesiu. Kartais - is pirmo zvilgsnio.

Manau, rytoj istrinsiu sita teksta;D
Dossie nezinojo, kad as vakar visa diena svenciau pavasari. Pasirodo, jai pavasaris prasideda kovo 21. Svenciu pavasari prie upes, uztvankos, anciu, pievoje, tuoj nebeturesiu jokiu nedegintinu batu.

Jei sugrizo zemen pavasaris...

... tai ir gerai.

Radau upe! Is pradziu radau vieta, kur paaugliai geria, ir sirdis pasake, kad esu teisingam kely, bet paaugliai per kvaili gerti geresnej vietoj - vadinasi, reikia eiti misku siek tiek i prieki ir rasiu kur kas idomesniu vaizdu. Ir radau upe, na ne Temze tai, tai, ka radau, labiau primine ispilta asoti vandens. Bet pameslinejau palei srove tolyn ir netrukus vandens kiekis prilygo kibiro turiui, o veliau tai tapo kuo puikiausiu upeliuku.

Siaip labai dziaugiuosi, kad cia yra paaugliu - maciau tik kelis, bet miske yra irodymu, kad ju miestely tikrai gyvenama. Gerai neapsvarsciau sios minties, bet beziurinejant grafitus ant medziu toptelejo, kad kartais paaugliai buna tokie kvaili, kad gal net protingesni uz visus suaugelius. Gerai pagalvojus, greiciausiai ne;D Vis tiek labai dziaugiuosi, kad ju yra, sukuria atsvara paciam miestui.