Akiu lasai, kiskuciai, bulves, hm.

Grazus sestadienio vakaras, as nuo 21.30 kiutau lovoje ir studijuoju senatvine silpnaprotyste bei akiu lasinima. Tikrai nezinau, kodel tai darau - speju, tam, kad buciau zmonijai dar reikalingesne. HH siuncia daug mokymu medziagos su klausimais, neprivaloma i juos atsakineti, taciau... ai, pasikartosiu, nezinau, kodel tai darau. Speju, tam, kad buciau zmonijai dar reikalingesne. Taip. Ir kad ramia sazine nusikratyciau keliu daiktu nuo lovos, nes ji jau kuris laikas primena sandeliuka. Toks amzius, o guliu su trim "Training matters", poezijos knyga (gerai jau, Chajamu), sasiuviniu, segtuvu, dviem zodynais, dviem tusinukais, plakatu su Bon Scottu ir Classic Rock zurnalu (akivaizdu, nusipelniau trupucio porno), plauku gumytem, dovanu maiseliu, kitokiu maiseliu ir penkiom pagalvem. Kaskart pries uzmiegant ir ryte atsikelus turiu viska perkrauti ant/nuo grindu. Ir vis tiek nakti randu koki siurpriza.
Jos sveikata prasteja, nepavadinciau saves nustebusia, nes lyg ir nepamirstu, kad jai liko keli kubiniai centimetrai plauciu, o ruko bent po 5 cigaretes per diena. Sakosi galinti bet kada sustoti, nes ir dabar ji valdanti padeti - kartais nori vienos cigaretes, kartais praleidzia diena nerukydama, nes neuzsimano. Todel gali drasiai rukyti kasdien. Aisku, tai tas pats, kas as sakyciau, kad galiu nevalgyti sokoladiniu kiskuciu pries miega, aisku, galiu, bet na tai kas, jau 8 suvalgiau.
Bet siuo metu tai nesvarbu. Daug svarbiau siuo metu yra bulves. Ilgai galvojau, ar cia manyje pakastas suo, ar jose. Butu tikrai nemalonu, tad tikiuosi - bulvese. Lietuvoje jos greiciau isverda nei Anglijoje, nieko negaliu padaryti. Bandziau skirtingas bulviu rusis, skirtingas plyteles, dangcius, puodus - siaip koks skirtumas, kokia plyta ar puodas, jei vanduo nenuslepiamai verda. Badau bulve sakute ir akimis patiket negaliu - tu ka, uzmigai?! Skirtumas - apie 10 minuciu. Visaip galvojau - vienaip, antraip, bet turbut teks pripazinti, kad pasaulyje vyksta dalyku, kuriu negaliu paaiskinti.
Labai gaila, kad niekaip nesugalvoju temos sios dienos irasui, bet paskutinis dalykas, kuri noriu pamineti, irgi zadina pagarba nepaaiskinamai visatai. Juk kazkas ne taip, jei zmogus per valanda gryname ore isgyvena visas zinomas emocijas ir net ziuredamas i paprasciausia giedra dangu nuosirdziai mato ir zavisi dailininko, greiciausiai prancuzo, kurusio apie 1930 metus, darbu. Panasiai svarsciau, kai man bepjaustant arbuza buves bendradarbis (buvusi arbuza) pastebejo, kad kvepia arbuziniais kvepalais. Vadinasi, arba zmogus negali gyventi be ispudziu, arba negali patirti ispudziu be pasninko. Arba tai net ne arba.
Kita vertus, giedras dangus siose vietovese tikrai ne Balzako ir ne Zemaites rankai.
Zodziu, viskas, ka suprantu, - tai kiskuciai. Bet ir gerai. Geriau kiskutis rankoje, nei silpnaprotyste girioje.
Nelabai skanus, daugiau ju Justei nepirksiu.