Pusku pusku. II dalis

Pries lipant i vonia, pilna vandens, butina ispildyti viena salyga, antraip niekaip neilipsi i vonia, pilna vandens. Reikia vonia uzkimsti. Manote, as moku uzkimsti vonia? O ne, jus klystate. As nemoku uzkimsti vonios. Bet as to nesureiksminciau, jei maudytis noreciau tik as viena. Sureiksminciau ciaupus ir deginanti vandeni, bet su kamsciu kaip nors susitarciau, kartkartemis isprausdama ji atgal. Kai as piluosi vonia sau, atsuku ir salto vandens ciaupa. Anglai mat megsta jo prisipilti tik pries pat ikeldami koja.
Man atrodo, kad tai fizika, nes magija tai negali buti - nieko magisko as cia nematau. Jei esant voniai tusciai kamstis nebuna gerai ispraudziamas, veliau kad ir kiek maigytum vanduo ji pats isstumia. Oi oi kaip metaforiska.
Ir stai klupau prie vonios ant vieno kelio ir tempdama lateksine pirstine i virsu mikliai kisu ranka i vandeni, grusteliu kamsti, vanduo subega i pirstine ir pasokdama traukiu ranka lauk - jau apvire. "Ar viskas gerai?" - saukia bobute visai neskubedama nusirengineti. Taip taip. Taip, zinoma, atsakau as ir besikratydama bandau darkart. Suprantate, vandeniui isbegus as tureciau nuoga pikta sena moteriske, o naujo vandens prisiltu tik per valanda. Imu niuniuoti Endriu Loido Veberio "Alright", nes zinau viena - nervais vonios neuzkimsi. Kisu ranka dar karta. Dar karta pasoku, atsuku kriauklej salta vandeni ir pakisu galune - atrodo, kad kraujas, sukepes i plokstaini, tingiai nuslenka i plastakos sona. Bandau dar karta, kamstis, ispaustas i anga, iskart slerpteli atgal. Uzverciu akis ir eidama i savo kambari naujos pirstines prisiekiu sau, kad priejus prie blogo ziuredama visiems i isivaizduojamas akis drasiai pasakysiu, ka turiu pasakyti, - blet.
Grizdama uzsuku pas bobule - ar jums kuo nors padeti (tik nesakyk, kad taip, nes visas vanduo isbegs, kol susitarsim). Taip, sako ji. Man reikia to, to ir ano. Greitai paciumpu ta, ta ir ana - ar tinka? Ji gal dar pasvarstytu, bet sunku susisneket, kai manes nera kambary. Vienas, du, keturi, devyni - jis nepasiduoda. As irgi nepasiduodu. Ir niuniuoju "Alright", kad visi suprastu - ak, atsipalaidaves zmogus vaikstineja po vonios kambari.
"Is my water alright?" - isgirstu klausima. O taip, ateik ir megaukis. Uzsuku ciaupa, pridengdama nuo svetimu akiu desiniaja nukiutinu i savo kambari ir padedu save saziningai kovojusio zmogaus sedesena ant lovos. Imu laukti. Tyla. Niekas neklykia. Niekas, po perkunais, neina i vonia! Gerai, nieko nebegaliu padaryti. Po 5 minuciu (tik isivaizduokit, ka neklusnus vanduo gali per tiek laiko nuveikti) isgirstu zingsnius. Ji pasiryzo.
Dar turetu buti siek tiek vandens, galvoju, jei ka, gal putos pataisys reikala. "Oh god", - gridziu. Ar kas negerai, priesmirtiskai amteliu is kambario. "Cia pritaskyyyta!"
KA? Tu ka, LIPK I VONIA, moteriee!!! "Oh", - atsakiau.
Daugiau lyg ir nebeturiu ka pridurti. As gyva, bobute gyva, vonios dar neismetem.