Mane auklėjant kažkur padaryta esminė klaida – negaliu viešai nusimauti triusikų. Aš tikra, kad visi mano šeimos nariai gali, net nekalbu apie giminę, o man užtrunka 30 minučių paplūdimyje po suknele apsirengti maydymosi kostiumėlį, kai niekas pernelyg (anot Justinos) nekreipia į mane dėmesio. Aha, taip jau ir nekreipia – tokia moteris. Ir ką ten tie keturi bernai upėj sustoję veikia – nei per centimetrą nepajudėjo, bent narkotikus valgytų, tai viskas aišku būtų.
Prisiminėm, kad kadaise keliaudamos nuolat pieną gerdavome, ir šįkart nepadoriai brangioj nusususioj parduotuvėj įsigijom litrą. Šaltas, daug skaniau ir – dėl šito nesu tokia tikra – sveikiau už alų. Kita vertus, nežinau, kiek pieną reikia prieš saulę laikyti, kad nereiktų bristi su suknele į seklų vandens telkinį ir sisiojančių vaikų ir šunų būryje pritūpus persirengti. Bet ne, nedariau šitaip.
„I remember when we used to sit... near the springs down in Austin“, „I wanna give you some looove“, „This-is-my-message-to-you“, „I wanna love you and treaaaat you right“ - tokių dainų dabar reikia klausytis (bet verčiau nedainuoti). Dabar, kai šviečia saulė, imu atsipalaiduoti ir nebebijoti be penso likti. Liksiu, tai ai, pasiimsiu paskolą;D
In Texas yellow is a color of purity.
ReplyDeleteJust wear yellow panties and feel alright.
Martos tėti, įsikiškite prašau, aš kaip draugė rūpinuosi jau. Jei nieks neįsikiš, prisiimsim čia paskolų ir nusipirksim asilą ir daug geltonų triusikų.
ReplyDeleteAš išmokiau valgyt nečepsint. Kitais dalykeliais galetumėt ir jūs pasirūpint.
ReplyDelete