Kai lyja

O ne taip ir linksma, kai lyja į galvą ir pasitikrinęs banko sąskaitą suvoki, kad gali tekti dirbtelti McDonalde (o, tiesą sakant, visai buvau pamiršus tokią galimybę).
Kad laiko veltui nešvaistyčiau, noriu sudaryti gerą nemokamų pramogų Bristolyje sąrašą. Taigi šiandien nuėjau į archeologijos ekskursiją Mokslo muziejuje - nežinau, kaip tai susiję su pramogomis, bet gal kas žandikaulio žiovaudamas ir neišsinarintų.
Tada prisėdau prie kanalo, "Harbourside" kavinės lauke, ir nieko nenusipirkusi naršiau internetą - ieškojausi darbo (nemokama pramoga!). Meluoti aš nemėgstu, taigi nuoširdžiai atsakinėjau tik tiems, kurie darbuotojų ieškosi tik trumpam laikotarpiui - nes, žinia, po 17 dienų palieku Bristolį. Ir paaiškėjo, kad potencialiai tinku tokiems darbams:
sėdėtojos portretui
keistų/meniškų nuotraukų modelio (pagaliau išaušo mano valanda)
skrajučių pakavimo į... pakus
tekilos shot'ų siūlytojos savaitgaliais

Šiek tiek nusiminiau ir nutariau kaip nors dėl to nesinervinti - juk visada galiu kelias dienas padirbėti Hay. Bet pati kelionė pirmyn ir atgal atsieitų apie £50, dirbti, vadinasi, reiktų keturias dienas iš eilės, kad vos perlipčiau išlaidas. Ir kam man 5 dienas leisti Hay, jei aš nutarusi sudaryti Bristolio linksmybių sąrašą, klausiau savęs. Juolab - už nuomą jau sumokėta. Ir krikščionės taip nebe nemėgstu - nes man saldainių iš Turkijos parvežė.
Jei tik jai nereikėtų duoti dar £50 depozito... Su papildomais £50 gyvenčiau puikiai, svarsčiau, parimus virš £3,50 kainuojančios sriubos Stoke Croft rajone (pilname Banksy grafičių).
Ir įnikau CouchSurfing ieškotis draugų. Nes be draugų, žinia, nelinksma. Vienas dalykas užkliuvo išsyk - CS mėgina ištobulinti tinklalapį iki beprotybės, todėl niekas neveikia. Šaunūs eksperimentai visiškai nepalengvina nei paieškos, nei laiko sutaupo. Ir pametė "log in" mygtuką. Reikia eiti visokiais gudriais keliais. Antras dalykas, kuris šiek tiek sužeidė sielos - neradau draugų.
Jūs dar pamatysite, bambėjau apmaudingai. Aišku, gyvendama su krikščione ir neturėdama darbo į jokius žmonių ratus nepatenku (nors šiandien buvau kviečiama į jos bažnyčios būrelį), o turėdama draugus tokius, kokius jau turiu (kas kad kitose šalyse) esu palepus ir bet kokių draugų man nereikia.
Taigi ir bėgu akimis per profilius ir niekam nekyla ranka rašyti.
Ėjau per lietų namo ir mąsčiau apie pinigų dilemą - nors ir buvau nutarusi nesinervinti ir laukti, ką rytojus atneš. Pakeliui iš naivumo užsukau į arabų parduotuvėlę žvilgtelėti, ar joje kartais nesama žurnalo "Venue", pasakojančio apie visas įmanomas pramogas Bristolyje. Pasisveikindama linktelėjau musulmonų trijulei, kadangi jie buvo trys - sulaukiau kokio tai nederamo švilptelėjimo ir tada pastebėjau, kad 70% visų jų turimų žurnalų - su visiškai neapsirengusiomis moterimis. Ar tai lietus, ar nepinigai, ar socializacijos stygius, ar tamsa - o gal pasaulinis moterų išnaudojimas: niekad dar pornografiniai žurnalai nebuvo manyje sukėlę tiek pasipiktinimo. "Nasty", sušnypščiau išskubėdama ir net nepasakiau viso gero. O tai labai nemandagu.
Prie pat parduotuvės girtas vyras man juokais užtvėrė kelią ir sakė Bonjour.

Taigi niekaip nesitikėjau, kad dieną išgelbės krikščionė. Numykiau kažką liūdnai ir ji man pasiūlė jai dirbti - į Excelį suvedinėti visų jos nuomininkų duomenis. Ir neduoti depozito.
Vis tik parašiau keliems būsimiems draugams iš Graikijos, Vengrijos ir vienam tikrai kilusiam iš Bristolio - gal ryt poryt susitvarkys ir draugų dilema.
Ir tada visus jus pamiršiu:)


Ne, juokauju;D