Naujos pažintys

Supratau, kad jau tris dienas mūsų name gyvena latvė. Girdėjau kažkokius garsus antrame, manytai, neapgyvendintame kambaryje ir įtariai pasiklausiau Krikščionės, ar tik neturim naujo gyventojo.
- Taip, turim, ir ji iš Lietuvos, - susipainiojusi nuomininkų geografijoje latvės duris ėmėsi baladoti moteris. -Įsileisk, - šaukė ji (ji visada šaukia), - aš noriu tave kai kam pristatyti.
Po kelių ilgokų akimirkų duris atidarė kiek pasimetusi moteriškė raudonomis akimis - miegojo po darbo.
- Ji nešneka angliškai, todėl jūs galite kalbėtis savo kalbomis, - patarė Krikščionė, sunkiai klestelėdama į fotelį ir leisdama mums pabendrauti dviese.
- Ee.. From Latvia? - išsiaiškinusi jos vardą pasiklausiau, nežinodama, ką kita besakyti.
- Mhm, - gūžtelėjo ji, taip pat nežinodama, ką sakyti.
- M.. Govorite paruski? - save pačią nustebinau rusų kalbos žiniomis. Atsakė, kad kalba, ir tikrai kalba, o aš, pasirodo, tikrai nekalbu.
Mintyse pasirausiau rusų kalbos žodynėlyje, hm, ko čia dar mokėčiau pasiklausti.
- Nu i kak vam zdes? - išdidžiai uždaviau klausimą, nė kiek viduryje jo nestrigdama. - Pachnit?
- Pachnit... - palingavo Maruta. Taip ir žinojau, kad padoriam žmogui iš Latvijos turėtų nepatikti namo kvapas. Man irgi nepatinka, bet kiek aš galiu viena tą namą plauti. O prieš pat susipažįstant su Maruta, vienas šunelių, iš džiaugsmo, kad gali pabėgioti po svetainę, mane gausiai apsysiojo. Stovėjau su latve prie jos kambario durų, laukdama, kada bus mandagu pasakyti "Nu paka" ir eiti persirengti džinsų. Šalia kiurksojo Krikščionė, kiek nusivylusi, kad nesugebame susišnekėti latviškai ir lietuviškai.
Gal galima pas jus į svečius, pasiteiravo Maruta, tarpduryje, matyt, nesijausdama kuo jaukiausiai. Žinoma, atsakiau, svarstydama, ką mes pas mane svečiuose veiksim, ir nusivedžiau į savo kambariuką.
- O, iškart kvapas kitoks, - į lietuvių kalbą, tiesą sakant, neperėjo Maruta. Reikšmingai parodžiau jai kvapnią žvakę ir mes abi reikšmingai palinksėjom.
Kitas 20 minučių šnekėjomės apie gyvenimą, kažką jai kompiutery parodžiau, tada mano žodynėlis visiškai užsivėrė ir ne angliškai šnekėt nebegalėjau. Pasižadėjom susitikti kitą kartą ir Maruta išėjo apačion.
Galvoju, ką aš per rusų pamokas mokykloj veikiau. Žinau ką - nagi tvarkingai sėdėdavau ir mėgindavau susivokti, ką toliau daryti - bet lietuvių mokyklose rusų kalba mokoma taip, tarsi mokiniai savaime ją mokėti turėtų. Skaitai sau Puškiną, nors iš tiesų pienelio nežinotum kaip parduotuvėje nusipirkti.