Bloggeris visas pastraipas jungia į vieną

Atvykau ir teko sėstis ant dviračio sėdynės. Ne minti dviratį, o tik sėdėti ir baugščiai dairytis skriejant Bristolio gatvėms pro šalį. Pamačiau St Mary's bažnyčią ir strypą žemėje, įkliuvusį antrojo pasaulinio karo metais bombai klestelėjus šalia bažnyčios. Labai daug naujų grafitų čia esama, nes ne tik Banksy moka purkšti. Labai gražių grafitų. Ir aukštų laiptų, ir stačių gatvių. Tada mes ėjome pas Naomi, tetą, turinčią 30 namų, kad ji ir man kokį kambarį išnuomotų. Apie 10 vakare atasrgiai kabarojomės traškančiais laiptais tamsioje laiptinėje, kol išgirdome kažkokį neprofesionalų dainavimą. Ir tada dar gitarą - brandž brandž brandž. Atsargiai prisikišom prie vos atvirų durų ir suvokėme, kad Naomi su būreliu žmonių dainomis šlovina viešpatį. Pastovėjau prieškambaryje rankutes vieną į kitą nejaukiai suspaudusi, Markas, susigėdęs, kad trukdo melstis, greitai susitarė su ja pasikalbėsiąs vėliau. Teko eiti švęsti trijų gimtadienių. Vieno informatiko, kuris turėjo svajonę, Marko, nes jo - rytoj, ir tokios labai detaliai ir daug apie viską šnekančios mažos moters. Sakau mažos, nes ji tikrai maža (yra tam tikras berods nedraugiškas žodis tokio dydžio žmonėms nusakyti). Bare dirbantį susitikau tą patį australą, su kuriuo Hay pirmą naktį po Amerikos žaidėmė stalo tenisą sviesto turgelyje. Šie išvardyti žmonės - tai mano artimiausi pažįstmieji iš Bristolio. Taigi aš turiu draugų. Maža moteris, jos vardas Dona (su dviem "n"), pasireikalavo, kad nueičiau pasižiūrėti jos buto, mat galėčiau jame porą dienų panakvoti, jei nieko kita nerasiu. "Va čia mano spintelė, čia yra. Čia mano knygos. Čia mano lova. O šia tavo kambarys. Čia aš meldžiuosi, nes aš budistė. Čia mano katė, ji labai draugiška, ji yra. Dabar parodysiu vonią..." - ji kalbėjo. O šiandien su visomis kuprinėmis jau buvau beišeinanti iš namų, kai laiptais nusileido jauna rumunė - ji mat čia gyvena. Mes viena kitai labai patikome, apsikeitėme numeriais, ir ji man pasiūlė darbą - jei nieko kita nerasiu, sakė, galėsiu su ja indus nuo stalų panešioti - esą jie ieško žmonių. Moka geriau nei knygynuose. Aišku, man ne kokie ten pinigai gyvenime svarbiausia. Bet esu labai pavargusi. Ne nuo gimtadienių - šventėme tik 40 minučių. Nuo kažin ko kito. Nepaisant to, viskas kaip sviestu ir medum patepta.