Mąstau, vadinasi, važiuoju į Hay

Nuvažiavau porai naktų į Hay - ten likusių daiktų pasirūšiuoti, padirbėti keletą valandų, pavalgyti indiško maisto su buvusiais kolegomis ir t. t. Palikau šuniukų priežiūrą kaimynei, 10-metei latvytei, liepiau juos prižiūrėti, būnant kartu namie, ir nepalikti viduje nakčiai, nes jie nemoka dar pasiprašyti į tualetą... ypač jei namie nėra nei gyvos dvasios.

Savaitgalis buvo pripildytas kalbų apie toleranciją: raudonplaukiams, gėjams ir lietuviams. Pakeliui į Hay traukinyje žiūrėjau "Pietų parko" seriją "Ginger Kids" ("Ryži... vaikai") ir nespėjau pamatyti paskutinių minučių, taigi labai spirgėjau priversti Cathy, raudonplaukę, pasižiūrėti su manimi visą filmuką iki pabaigos. Nes gi labai juokinga. Kai neturi jokio neigiamo nusistatymo prieš kokią nors grupę ir išvis nesupranti, kaip gali toks egzistuoti, visi juokeliai atrodo labai nekalti ir juokingi - būtent dėl to, kad absurdiški.

Lygiai taip pat kikenau, kai pasakojausi kolegėms išmokusi vieną negerą žodį, negerų žmonių sugalvotą gėjams apibūdinti. Pats žodis tikrai juokingas (jau niekas nebeprivers manęs jo pakartoti), bet staiga susivokiau, kad juk sėdžiu taigi tiesiai priešais gėjų, tokį, tarsi, staiga nusiminusį.

Ir vėliau labai diskutavau su draugėmis - ar juokeliai, kuriuose minimos mažumos, yra nekalti, jei nieko pikta jais nenori pasakyti. Kartais, man regis, yra daug "diskriminatyviau" išvis ko nors neminėti - tarsi būti kitokios odos spalvos, orientacijos ar sveikatos būklės yra savaime taip bloga, kad šiukštu negalima užsiminti apie tai esant - kad kieno nors neįskaudintum.

Atsimenu, kai sykį atėjau į darbą supūliavusia akimi - graži kaip Marilyn Mansonas, ir beveik niekas nė neužsiminė apie pokytį - kaip aš tada norėjau, kad kas nors nustotų mandagumo ir lepteltų "o, tau akiai negerai"...

Bet, visą "Pietų parko" seriją pasižiūrėjusi Cathy pasakė, jei kuo nors pasižymi visą gyvenimą, tampa visiškai nejuokinga, kai žmonės nesiliauja to minėti - geruoju ar bloguoju. Ir suvokiau, kad turėti raudonus plaukus yra tas pats, kas būti lietuviu užsienyje - tai vis panaudojama prieš ar už tave bet kokia proga. Ir baisiai įgrysta.

Be to, sakė Cathy, pats žodis "tolerancija", kalbant apie mažumas, yra ydingas - kodėl turi turėti teisę ką nors, viso labo, pakęsti - tai yra leisti būti, kai savaime viskas turėtų turėti teisę būti, be jokių tamstos valios pastangų. Reikia priimti labiau nei toleruoti, t. y. accept rather than tolerate. Todėl, sakė Cathy, nieko netoleruokite - kitaip darykite.

Jeigu dėl visko anksčiau klydau ir pridariau daug kalbinių nuodėmių, man už viską buvo atlyginta sugrįžus į krikščionės namus: ji vis dar nebuvo grįžusi iš Turkijos, bet šunys, akivaizdu, iš sodo (back yard) į namus bėgiojo nuolatos. Batus teko nusiavus iškart apsiauti ir likti apsiavus, kol visus langus atidarius ploviau grindis, tokias, kokių per visą savo gyvenimą, esu tikra, nesu mačiusi. Pirmam grindų sluoksniui (su sysiais ir kakais) nugremžti reikėjo 6 kibirų muilino vandens.

Galėčiau dabar nekaltai pajuokauti apie latvius arba vaikus, šunis, krikščionis, bet, aišku, geriau nejuokausiu.